Ūkininkams artėja žemės naudojimo terminas: sklypai dar laukia

Naujienų redakcija 2026-10-07 09:19 3 min. skaitymo

Tradicinė raudona sodyba Lietuvos kraštovaizdį primenančiame lauke su žalia veja.

Ūkininkams, dirbantiems nesuformuotus valstybinės žemės plotus pagal laikino naudojimo sutikimus, artėja 2026 m. gruodžio 31 d. terminas. Seimo narės Angelės Jakavonytės spalio 7 d. pranešime nurodoma, kad nuo sausio laikinas naudojimas, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį, nebegalės būti tęsiamas. Tačiau galimybė pereiti prie nuomos ar įsigijimo priklauso ir nuo institucijų atliekamų sklypo formavimo procedūrų.

Tai aktualu planuojant kitų metų sėją, pasėlius ir išlaidas: laiku pateiktas prašymas savaime dar nereiškia, kad žemės sklypas bus parengtas nuomai ar įsigijimui. A. Jakavonytė perspėja, kad dalies darbų ūkininkai negali paspartinti savo jėgomis.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal ELTA paskelbtą 2026 m. spalio 7 d. Seimo narės pranešimą. Jame pateikti institucijų darbo vertinimai priskiriami pranešimo autorei; atskiro Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo pateiktoje medžiagoje nėra.

Gruodžio 31 d. terminas taikomas laikinai naudojamiems plotams

Pranešime aptariami ūkininkai, kurie žemės ūkio veiklai naudoja nesuformuotus valstybinės žemės fondo plotus pagal laikino naudojimo sutikimus. Šio termino nereikėtų suprasti kaip visų valstybinės žemės nuomos sutarčių pabaigos: kalbama apie konkretų laikino naudojimo pagrindą.

Pasak pranešimo, pagal Žemės įstatymą tokie sutikimai gali būti suteikiami ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dar birželio 9 d. ragino neatidėlioti sprendimų dėl tolesnio naudojimo.

Minima įstatymo išimtis pranešime nėra paaiškinta. Todėl iš šios medžiagos negalima nustatyti, kuriems konkretiems ūkininkams ji būtų taikoma, ar teigti, kad laikinas naudojimas visais atvejais nutrūks vienodai.

Nuomai ar įsigijimui pirmiausia reikia suformuoti sklypą

Norint naudojamą valstybinę žemę išsinuomoti ar įsigyti, pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas. Pranešime perteikiamas NŽT paaiškinimas: sklypas turi būti suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte arba jam prilyginamame plane, paženklintas vietovėje, turi būti atlikti kadastriniai matavimai ir jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Tai reiškia, kad prašymas dėl žemės ir užbaigtas sklypo formavimas yra skirtingi proceso etapai. Pavyzdžiui, ūkininkas gali būti pateikęs prašymą, tačiau, kol neatlikti būtini projektavimo ir registravimo darbai, sklypas dar nėra parengtas nuomai ar įsigijimui.

Ūkininkams artėja žemės naudojimo terminas: sklypai dar laukia

Pranešime taip pat nurodoma NŽT paskelbta sąlyga: gavę informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą, asmenys per 20 dienų turi pateikti prašymą išsinuomoti arba įsigyti naudojamą žemę. Šis terminas siejamas su gauta informacija apie projektą, todėl jo nereikėtų painioti su gruodžio 31 d. laikino naudojimo riba.

Ūkininko prašymas nepakeičia institucijų procedūrų

Ūkininkas gali laiku pateikti prašymą ir atlikti nuo jo priklausančius veiksmus. Tačiau jis neorganizuoja žemėtvarkos projekto rengimo paslaugų pirkimo, neparenka rengėjo ir nepriima atsakingų institucijų sprendimų.

A. Jakavonytė teigia, kad rugsėjo pabaigoje NŽT nutraukė dalį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo paslaugų pirkimo procedūrų. Jos pranešime nurodoma, kad dėl to ne vienoje savivaldybėje naujų projektų rengimo paslaugos nėra užsakomos, o pagal žemdirbių prašymus sklypai neprojektuojami.

Seimo narė primena, kad Kaimo reikalų komitetas gegužės 27 d. siūlė Aplinkos ministerijai pavesti NŽT nedelsiant organizuoti šiuos pirkimus. Vis dėlto pranešime nepateiktas paveiktų savivaldybių sąrašas, laukiančių prašymų skaičius ar konkrečių sklypų darbų grafikai. Todėl pagal jį negalima įvertinti atskiro ūkio procedūrų trukmės.

Naudojimo pagrindas sausį daliai ūkininkų lieka neaiškus

Pagrindinis neatsakytas klausimas – kaip teisėtai tęsti veiklą, jeigu laiku pateiktas prašymas iki metų pabaigos nebus įgyvendintas dėl neužbaigtų institucijų procedūrų. A. Jakavonytė ragina Aplinkos ministeriją parengti pereinamojo laikotarpio sprendimą, tačiau pranešime toks sprendimas nepateikiamas kaip jau priimtas.

Galimas žemės nedirbimas ir valstybės negautos nuomos pajamos yra pranešimo autorės įvardijama rizika, o ne patvirtintas rezultatas. Taip pat nėra duomenų, kiek ūkininkų ar kokį plotą galėtų paveikti neužbaigti darbai.

Pranešime nurodoma, kad nuo 2027 m. sausio savivaldybės perima žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo konkursų organizavimą. Seimo narė prašo Aplinkos ministerijos ir NŽT pateikti konkrečius sutarčių sudarymo, darbų pradžios ir užbaigimo terminus bei įvardyti, kas tęs iki gruodžio 31 d. nebaigtus projektus.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir informacijos ribos

Tekstas parengtas pagal Seimo narės pranešimą, atskiriant jame nurodytus terminus, autorės vertinimus ir dar neišspręstus klausimus.

Patikros

Nurodyta pranešimo data – 2026 m. spalio 7 d.
Gruodžio 31 d. terminas susietas su laikino naudojimo sutikimais dėl nesuformuotų valstybi...
Pirkimų nutraukimas ir jo pasekmių vertinimas priskirti pranešimo autorei.
Pereinamasis laikotarpis aprašytas kaip siūlomas sprendimas, o įstatymo išimties sąlygos p...

ELTA paskelbtas Seimo narės Angelės Jakavonytės pranešimas Ieškoti papildomos informacijos apie terminą