Mokiniams Lietuvoje trūksta pagalbos: auditas parodė mastą

Viešųjų paslaugų redakcija 2026-09-24 08:33 3 min. skaitymo

Mokytoja rodo mokiniui skaičius klasėje, padėdama jam suprasti mokomąją medžiagą.

Aplankytose Lietuvos mokyklose 56 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių negavo visos jiems rekomenduotos švietimo pagalbos, o 5 proc. negavo jokios. Šiuos Valstybės kontrolės audito duomenis rugsėjo 24 d. aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Skaičiai apibūdina audito metu aplankytas mokyklas – jų negalima laikyti visų šalies mokinių padėties įverčiu.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal 2026 m. rugsėjo 24 d. Seimo pranešimą, paskelbtą BNS.

Pagalbos poreikis apima dešimtis tūkstančių mokinių

Pranešime nurodoma, kad Lietuvoje specialiųjų ugdymosi poreikių turi apie 58 tūkst. iš 471 tūkst. mokinių, arba 12 proc. Daugiau kaip 90 proc. šių mokinių mokosi bendrosiose klasėse, o 1 proc. – specialiosiose mokyklose ar klasėse. Todėl pagalbos prieinamumas yra kasdienis klausimas ir įprastoms mokykloms, kuriose mokosi didžioji dalis šių vaikų.

Rekomenduota pagalba ir faktiškai suteikta pagalba nėra tas pats. Audito duomenys rodo, kad daliai aplankytų mokyklų mokinių skirtumas tarp jų buvo didelis. Šaltinis nepateikia mokyklų sąrašo ar duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti konkretaus vaiko situaciją.

Specialistų trūkumas riboja rekomenduotos pagalbos teikimą

Komiteto posėdyje pristatytame audite kaip didžiausias iššūkis įvardytas darbuotojų trūkumas: pranešime nurodomas 52 proc. švietimo pagalbos specialistų ir 40 proc. mokinio padėjėjų trūkumas bendrojo ugdymo mokyklose. Šie skaičiai padeda suprasti, kodėl rekomenduota pagalba ne visada suteikiama visa apimtimi, tačiau pranešime nepateikiama duomenų, kurie leistų kiekvieną nesuteiktos pagalbos atvejį priskirti vien darbuotojų trūkumui.

Skiriasi ir savivaldybių lėšos. 2025 m. švietimo pagalbai iš viso panaudota 287,4 mln. eurų: 69 proc. sudarė valstybės, 31 proc. – savivaldybių lėšos. Pranešimo duomenimis, savivaldybių panaudotos lėšos vienam mokiniui svyravo nuo 1 iki 648 eurų. Šis skirtumas rodo nevienodą savivaldybių finansinį indėlį ir suteikia konteksto vertinant pagalbos prieinamumą savivaldybėse, bet vien iš jo negalima spręsti, kokią pagalbą gavo kiekvienas mokinys.

Mokiniams Lietuvoje trūksta pagalbos: auditas parodė mastą

Vertinimo kliūtys gali atidėti pagalbos planavimą

Auditas atkreipė dėmesį ir į užsitęsusį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą. Pranešime teigiama, kad 88–98 proc. pedagoginių psichologinių tarnybų nurodė standartizuotų vertinimo priemonių trūkumą, o 36 proc. tarnybų susidūrė su tėvų nesutikimu vertinti vaiką. Tai skirtingos kliūtys, todėl vienas skaičius nepaaiškina visų vertinimo vėlavimo priežasčių. Pranešime taip pat nurodoma, kad šalyje nėra gabių vaikų atpažinimo, vertinimo ir pagalbos teikimo sistemos.

Mokinių kelias po mokyklos išryškina dar vieną skirtumą. Nors 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių baigiamojo kurso mokinių sėkmingai baigia profesinio mokymo programas, pranešime nurodoma, kad įsidarbina 32 proc., o 68 proc. lieka neįsidarbinę. Šie duomenys apibūdina rezultatą, tačiau neatskleidžia visų jo priežasčių.

Komitetas siūlo ruoštis pagalbai iki rugsėjo 1-osios

Tarp komiteto aptartų siūlymų – perduoti mokykloms informaciją apie būsimus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius dar iki mokslo metų pradžios, nustatyti aiškius vertinimo standartus, mažinti mokytojų ir specialistų administracinę naštą bei gerinti pagalbos prieinamumą. Taip pat siūloma stiprinti profesinio mokymo įstaigų atskaitomybę už šiai sričiai skirtas lėšas.

Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė nurodė, kad parlamentinė švietimo pagalbos sistemos kontrolė bus tęsiama bendradarbiaujant su savivaldybėmis, mokyklų bendruomenėmis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pranešime nenurodyta, kada konkretūs siūlymai galėtų būti įgyvendinti.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų šaltinis

Straipsnis parengtas pagal BNS paskelbtą Seimo pranešimą apie Valstybės kontrolės audito aptarimą.

Patikros

56 proc. ir 5 proc. rodikliai tekste siejami tik su audito metu aplankytomis mokyklomis.
2025 m. išlaidos atskirtos nuo savivaldybių lėšų vienam mokiniui.
Komiteto siūlymai nepateikiami kaip jau įgyvendinti sprendimai.

BNS paskelbtas Seimo pranešimas Ieškoti papildomo konteksto