Šilta žiema galėtų pristabdyti Lietuvos sąskaitų augimą

Verslo redakcija 2026-10-21 08:15 2 min. skaitymo

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais stovi šviesioje šiuolaikiškoje biuro erdvėje.

Lietuvoje metinė infliacija jau siekia 6,7 proc., o šildymo sezonui prasidėjus namų ūkių išlaidas gali dar labiau didinti energijos kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja, kad šaltesnę žiemą sąskaitos už šildymą gali būti bent 25 proc. didesnės. Tai prognozė, o ne jau patvirtintas kainų pokytis: galutinį poveikį lems orai ir energetikos rinkų raida.

Šildymo sąskaitoms įtakos turės oras ir biokuro kaina

Kol kas gyventojai energijos brangimą labiausiai jaučia degalinėse. Didesnės šildymo, dujų ir elektros išlaidos išryškės prasidėjus šaltajam sezonui. Maurico vertinimu, augančios biokuro kainos Lietuvoje gali lemti bent ketvirtadaliu didesnes šildymo sąskaitas.

Šis įvertis nėra tiksli kiekvieno namų ūkio sąskaitos prognozė. Išlaidos priklausys nuo žiemos temperatūros ir energijos kainų. Šilta, vėjuota žiema mažintų vartojimą, o vėjo jėgainės galėtų pagaminti daugiau elektros. Šaltis didintų energijos poreikį ir galėtų dar labiau spausti kainas.

Europos energijos rinkų įtampa persiduoda Lietuvai

Europos energetikos rinkoms artėjant žiemai nerimą kelia dyzelino trūkumas, ne iki galo užpildytos dujų saugyklos, uždarytas Hormūzo sąsiauris ir tebesitęsiantis Rusijos bei Ukrainos energetinis karas. Kadangi Europos rinkos susijusios, šios įtampos gali paveikti ir Lietuvos vartotojus.

Mauricas pateikia rinkos lūkesčius, o ne garantuotas būsimas kainas: naftos kaina, sprendžiant iš ateities sandorių, žiemą gali viršyti 100 JAV dolerių už barelį. Nyderlandų TTF dujų kainai prognozuojama apie 85 eurus už megavatvalandę, palyginti su 31 euru praėjusią žiemą. Vokietijos elektros rinkoje tikimasi maždaug 200 eurų už megavatvalandę, kai praėjusią žiemą kaina siekė apie 100 eurų.

Šie skaičiai rodo lūkesčių skirtumą, bet ne galutinę Lietuvos buitinių vartotojų kainą. Jų sąskaitas veikia ir vietos kainodara bei kiti veiksniai. Kaip ankstesniame energijos brangimo ir maisto kainų ryšio paaiškinime aptarta, energijos sąnaudos gali persiduoti ir kitų prekių bei paslaugų kainoms.

Šilta žiema galėtų pristabdyti Lietuvos sąskaitų augimą

Infliaciją gali kelti ir gamintojų sąnaudos

Bendra infliacija Lietuvoje jau pasiekė 6,7 proc., o rugsėjį gamintojų kainų indeksas pakilo iki 19 proc. Pastarasis rodiklis, pasak Maurico, rodo didėjantį sąnaudų spaudimą gamintojams ir paslaugų teikėjams. Dalis šių išlaidų gali būti perkelta vartotojams, todėl brangesnė energija gali prisidėti ir prie kitų kainų augimo.

Ekonomistas neatmeta, kad žiemos pabaigoje infliacija gali tapti dviženklė. Tai scenarijus, o ne patvirtinta baigtis: energetikos kainos gali greitai keistis, jei pasikeistų orai ar geopolitinė padėtis.

Dyzelino kaina gali skirtis nuo naftos kainos krypties

Europa sunaudoja daugiau dyzelino, nei pati pagamina, todėl trūkstamą dalį importuoja. Anksčiau dalis tiekimo atkeliaudavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, tačiau galimybės apsirūpinti dabar labiau ribotos. Žiemą dyzelino paklausa paprastai didėja, todėl jo kaina gali išlikti aukšta net ir tuomet, jei nafta pasaulio rinkoje pigs.

Lietuvos vairuotojams tai aktualu dėl didelės dyzelino reikšmės šalies degalų rinkoje. Degalinės kainą lemia ne vien didmeninė kuro kaina, bet ir mokesčiai, todėl naftos kainos kritimas nebūtinai reikštų tokį patį dyzelino atpigimą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikros ribos

Pateikti skaičiai ir scenarijai priskirti „Luminor“ ekonomistui, o prognozės atskirtos nuo jau stebimų rodiklių.

Patikros

Infliacijos ir gamintojų kainų rodikliai įvardyti kaip jau pateikti duomenys.
Ateities kuro, dujų, elektros ir šildymo kainos aprašytos kaip lūkesčiai arba prognozės.
Atskirtos Europos didmeninės rinkos kainos nuo Lietuvos namų ūkių sąskaitų.

BNS Ieškoti nepriklausomo konteksto