II pakopos pinigai: sąskaitose liko beveik trečdalis

Verslo redakcija 2026-10-12 09:19 3 min. skaitymo

Stiklinis indas su monetomis ir žaliu augalu ant medinio stalo fono.

Per antrąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvos gyventojai iš II pensijų pakopos gavo apie 2,9 mlrd. eurų. Iš jų investicinių priemonių vertė padidėjo maždaug 0,43 mlrd. eurų, tačiau šis skaičius apima ir rinkų augimą: naujų investicijų dalis neatskirta. Lietuvos banko duomenys rodo, kad daug lėšų persikėlė į sąskaitas ir indėlius, o vartojimo paskolos tuo pat metu augo sparčiau nei prieš metus.

Skaičiai apibūdina visų namų ūkių finansinio turto pokyčius, todėl tiksliai neparodo, ką su konkrečiai išmokėtais pinigais padarė kiekvienas žmogus. Vis dėlto jie leidžia matyti bendrą pinigų judėjimo kryptį.

Per ketvirtį išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų

Lietuvos banko statistika rodo, kad balandį–birželį namų ūkių turtas pensijų fonduose sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – nuo 10,8 iki 7,5 mlrd. eurų. LIPFA duomenimis, per pirmąjį reformos ketvirtį pasitraukti paprašę maždaug 525 tūkst. gyventojų antrąjį ketvirtį gavo apie 2,9 mlrd. eurų, vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų.

Tuo pačiu laikotarpiu bendras gyventojų finansinis turtas padidėjo 2,7 mlrd. eurų ir pasiekė 91,4 mlrd. eurų. Tai rodo, kad pensijų fonduose sumažėjęs turtas iš dalies atsirado kitose finansinio turto kategorijose, tačiau ne visos lėšos liko jose: dalis galėjo būti išleista, o turto vertę veikė ir rinkų pokyčiai.

Daugiausia augo lėšos sąskaitose ir indėliuose

Grynųjų pinigų ir indėlių suma per ketvirtį padidėjo 2,2 mlrd. eurų. Iš šio prieaugio 1,5 mlrd. teko einamosioms sąskaitoms. Atmetus įprastą indėlių augimą, einamosiose sąskaitose susidaręs prieaugis buvo beveik 0,9 mlrd. eurų didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Kartu su terminuotais indėliais tai sudaro apie 1,1 mlrd. eurų – maždaug 40 proc. gyventojams išmokėtos sumos, remiantis straipsnyje pateiktais palyginimais.

II pakopos pinigai: sąskaitose liko beveik trečdalis

„Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis teigia, kad dalis gyventojų pinigus gavo greičiau, nei spėjo nuspręsti, ką su jais daryti. Jo vertinimu, lėšų laikymas einamojoje sąskaitoje reiškia atidėtą sprendimą, o ne ilgalaikį kaupimo planą.

Terminuotų ir kitų indėlių suma augo 0,6 mlrd. eurų, palyginti su 0,1 mlrd. eurų pernai. Taupymo lakštų vertė padidėjo nuo 209 iki 408 mln. eurų. Tai rodo, kad dalis gyventojų rinkosi palūkanas uždirbančias priemones, nors duomenys neatskleidžia, ar šis pasirinkimas buvo trumpalaikis, ar skirtas ilgalaikiam kaupimui.

Investicinio turto prieaugis sudarė apie kas septintą eurą

Gyventojų turimų investicinių fondų vienetų vertė padidėjo 283 mln. eurų, arba 12,7 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. Biržoje kotiruojamų įmonių akcijų vertė augo 169 mln. eurų, o su investiciniais vienetais susijusio gyvybės draudimo – 108 mln. eurų.

„Artea“ skaičiavimu, sudėjus fondus, akcijas, obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ir taupymo lakštus, šių priemonių vertė per ketvirtį paaugo apie 0,43 mlrd. eurų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Suma prilygsta maždaug kas septintam išmokėtam eurui, tačiau tai nėra tiesioginis naujai investuotų pinigų matas: į bendrą pokytį įskaičiuotas ir investicijų vertės kilimas.

Tuo ketvirčiu MSCI pasaulio akcijų indeksas, perskaičiuotas eurais, kilo 15,1 proc. Šis rinkų augimas padeda paaiškinti, kodėl investicinio turto vertės pokytis negali būti sutapatintas su naujais gyventojų įnašais.

Paskolų grąžinimas nesumažino bendros skolos

Lietuvos banko vertinimu, vien balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti skirta apie 160 mln. eurų. Tačiau būsto paskolų portfelis per ketvirtį vis tiek padidėjo 450 mln. eurų. Vartojimo paskolų suma augo 191 mln. eurų, palyginti su 120 mln. eurų pernai tuo pačiu laikotarpiu; trumpalaikių vartojimo paskolų prieaugis siekė 108 mln. eurų.

Taigi dalis žmonių galėjo panaudoti išmokas skoloms padengti, bet bendras paskolų portfelis mažėjo ne visose kategorijose. Valentonio teigimu, vartojimo kredito grąžinimas gali būti patikimesnis finansinis pasirinkimas nei pinigų laikymas už mažesnes palūkanas duodančiame indėlyje. Tai eksperto vertinimas, o pateikta statistika neparodo, kaip elgėsi būtent išmokas gavę skolininkai.

Antrojo ketvirčio prašymus pateikusiems gyventojams liepos viduryje išmokėta dar 672 mln. eurų. Šių lėšų kryptį turėtų atskleisti kitas Lietuvos banko duomenų paskelbimas. Pasitraukimo iš II pakopos galimybė, kaip nurodoma šaltinyje, lieka atvira iki 2027 m. pabaigos.

Šis tekstas parengtas pagal BNS pateiktus duomenis ir „Artea Asset Management“ atstovo komentarus. Informacija yra reklaminio pobūdžio ir nėra rekomendacija įsigyti ar naudoti „Artea“ grupės finansines paslaugas ar produktus. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Duomenų šaltiniai

Palyginti Lietuvos banko, LIPFA ir „Artea“ nurodyti skaičiai, o išvadoms pažymėtos jų ribos.

Patikros

Atskirti pensijų fonduose sumažėjusio turto ir gyventojams išmokėtos sumos rodikliai.
Pažymėta, kad investicinio turto prieaugis apima ir rinkų pokyčius.
Paskolų portfelio pokyčiai atskirti nuo konkrečių išmokas gavusių žmonių elgesio.

BNS Tikrinti Lietuvos banko duomenis