Brangi energija gali pasiekti maisto kainas: nuo ko tai priklausys?

Verslo redakcija 2026-10-06 08:13 3 min. skaitymo

Besišypsantis vyras su mėlynu švarku ir dryžuotais marškiniais stovi šiuolaikiniame biuro fone.

Brangesnė energija gali ilgainiui atsispindėti maisto, kitų prekių ir paslaugų kainose, tačiau Lietuvos pirkėjai tokio plataus kainų šuolio kol kas nejaučia. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja apie šią riziką, bet jo komentare nėra datos, kada kainos galėtų pakilti ar kiek ilgai augimas tęstųsi.

Namų ūkiams skirtumas esminis: išaugusios energijos sąnaudos jau yra spaudimo šaltinis, o jų poveikis kasdieniams pirkiniams dar priklauso nuo to, kiek laiko jos išliks aukštos ir kokią sąnaudų dalį įmonės perkels vartotojams.

Energijos sąnaudos kainas pasiekia palaipsniui

Energija naudojama gamyboje, transporte, logistikoje ir prekyboje. Kai už ją mokama daugiau, didėja įmonių sąnaudos. Maurico vertinimu, ilgiau išliekant aukštoms energijos kainoms, didėja tikimybė, kad dalis šių sąnaudų bus įtraukta į galutines prekių ir paslaugų kainas.

Tai nėra vienu metu įvykstantis pokytis. Ekonomistas nurodo, kad euro zonoje šiuo metu ryškiausias yra energetinių prekių brangimas. Kitų prekių kainų augimas, jo teigimu, tik pradeda spartėti, o maisto ir paslaugų kainose tokio ryškaus šuolio kol kas nematyti. Lietuvos infliacijos kontekstą papildo duomenys apie energijos įtaką infliacijai – kiek prie jos prisidėjo šildymas ir degalai.

Lietuvos gyventojams tai reiškia, kad vien energijos kainų šuolis dar neparodo, kiek pabrangs įprastas pirkinių krepšelis. Mauricas pažymi, jog kai kurių maisto produktų kainų pokytis net neigiamas, nors platesni maisto kainų indeksai jau rodo spaudimą joms kilti. Šie signalai leidžia kalbėti apie galimą brangimą, bet nėra patvirtinimas, kad jis jau pasiekė visas parduotuvių lentynas.

Maistas ir paslaugos būtų kiti kainų augimo etapai

Ekonomistas dabartinę riziką aiškina 2021–2022 m. patirtimi. Tuomet, jo teigimu, pirmiausia smarkiai brango energija, o vėliau kainų augimas išplito į maistą, kitas prekes ir paslaugas. Šis palyginimas padeda suprasti galimą seką, tačiau savaime nereiškia, kad ji pasikartos tokiu pačiu mastu.

Dar vienas galimas etapas susijęs su darbo užmokesčiu. Jei kainos kyla ilgiau, darbuotojai gali siekti didesnių atlyginimų, kad išsaugotų perkamąją galią. Didesnės darbo sąnaudos tuomet gali palaikyti paslaugų ir kitų prekių brangimą. Mauricas mini Vakarų Europos kolektyvinius susitarimus bei darbo skelbimuose matomą spaudimą atlyginimams, tačiau nepateikia skaičių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti šio poveikio stiprumą Lietuvoje.

Norint atskirti vienos prekių grupės pabrangimą nuo bendros infliacijos, reikia stebėti platesnį kainų rodiklį. Apie tai, kaip vertinama Lietuvos infliacija, plačiau rašėme atskirai.

Palūkanų prognozė priklauso nuo tolesnės infliacijos

Mauricas teigia, kad finansų rinkų lūkesčiai dėl EURIBOR pasislinko aukštyn: svarstoma galimybė, jog jis viršytų 3 proc. ir priartėtų prie 3,5 proc. Tai rinkos lūkestis, o ne patvirtintas būsimas palūkanų dydis.

Jei toks scenarijus išsipildytų, didesnes įmokas galėtų pajusti dalis būsto paskolas turinčių gyventojų. Brangesnis skolinimasis taip pat galėtų riboti vartojimą ir investicijas. Kada konkretus EURIBOR pokytis atsispindėtų paskolos įmokoje, priklauso nuo paskolos sutartyje numatyto palūkanų perskaičiavimo; EURIBOR poveikis būsto paskoloms aptartas atskirai.

Kiek tęsis kainų augimas, iš pateikto komentaro nustatyti negalima. Lemiamas neatsakytas klausimas – ar energijos kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kad jų poveikis plačiau pasiektų maistą, paslaugas ir atlyginimus.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir vertinimo ribos

Straipsnis parengtas pagal ELTA paskelbtą „Luminor“ ekonomisto komentarą; prognozės atskirtos nuo jau stebimų kainų pokyčių.

Patikros

Patikrinta, kad komentare dabartinis ryškiausias kainų šuolis siejamas su energija.
Atskirta galima maisto ir paslaugų brangimo eiga nuo teiginio, kad jis jau įvyko.
EURIBOR 3–3,5 proc. intervalas pateiktas kaip rinkos lūkestis, o ne nustatytas dydis.
Nenurodyta infliacijos pabaigos data, nes šaltinis jos nepateikia.

ELTA paskelbtas Žygimanto Maurico komentaras Ieškoti papildomo konteksto