Nutukimas Lietuvoje: ką reiškia 24 eurai už kilogramą?

Vidutinio amžiaus vyras trumpais plaukais, vilkintis juodą megztinį, stovi šviesiame fone rankas laikydamas kišenėse.

Maždaug 845 mažiau priešlaikinių mirčių per metus, 3,3 proc. mažesnės sveikatos išlaidos ir apie 0,8 proc. didesnis BVP. Tokį poveikį Lietuvai numato 2026 m. balandžio 15 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) modelis, jei nutukimo paplitimas pasiektų geriausius rezultatus turinčio valstybių ketvirčio lygį. Tai 2026–2050 m. laikotarpio vidutiniai metiniai modelio rezultatai, o ne jau pasiekti pokyčiai.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius šiuos vertinimus perskaičiavo pagal Lietuvos ekonomikos ir sveikatos sistemos dydį. Iš jų kyla ir antraštėse minimi 24 eurai už numestą kilogramą. Šis skaičius yra iliustracija, kiek galėtų skirtis išlaidos tam tikru atveju, o ne Lietuvoje išmatuota vieno kilogramo vertė.

Kas penktas suaugęs Lietuvos gyventojas turi nutukimą

Remiantis 2026 m. rugsėjo 4 d. paskelbtais „Eurostat“ 2025 m. duomenimis, nutukimą turėjo apie 21,5 proc. Lietuvos suaugusiųjų. ES vidurkis buvo 16,3 proc. Taigi Lietuvos rodiklis buvo 5,2 procentinio punkto didesnis.

Nutukimu laikomas kūno masės indeksas (KMI), siekiantis 30 ar daugiau. KMI nuo 25 iki mažiau kaip 30 priskiriamas antsvoriui. Šios ribos padeda palyginti gyventojų grupes, tačiau vien žmogaus svoris neatskleidžia visos jo sveikatos būklės.

Visoje ES 2025 m. antsvorį arba nutukimą turėjo 51,7 proc. suaugusiųjų. Tai rodo, kad sveikatos rizika aktuali ir iki nutukimo ribos: šaltinyje pabrėžiama ankstyvo svorio didėjimo, kraujospūdžio, gliukozės apykaitos bei fizinio pajėgumo vertinimo reikšmė. Nutukimo paplitimą lemia keli veiksniai, tarp jų biologinės aplinkybės, maisto kainos ir pasirinkimo galimybės.

211 mln. eurų išlaidų ir 674 mln. eurų BVP: skirtingi dydžiai

EBPO modelyje 3,3 proc. mažesnės sveikatos išlaidos siejamos su scenarijumi, kuriame Lietuvos nutukimo paplitimas sumažėtų iki geriausią rezultatą pasiekusių valstybių ketvirčio lygio. Pritaikius šį procentą maždaug 6,404 mlrd. eurų dydžio 2025 m. Lietuvos metinių sveikatos išlaidų bazei, gaunama apie 211,3 mln. eurų. Tai modeliuojamo skirtumo mastas, o ne faktinė nutukimo gydymo sąskaita ar garantuotas biudžeto sutaupymas.

Nutukimas Lietuvoje: ką reiškia 24 eurai už kilogramą?

To paties scenarijaus 0,8 proc. didesnį BVP pritaikius 2025 m. Lietuvos 84,258 mlrd. eurų BVP bazei, gaunama apie 674,1 mln. eurų. BVP rodiklis apima platesnį ekonominį poveikį, susijusį, be kita ko, su darbo jėga ir produktyvumu. Tai nėra valstybės biudžeto pajamos. 211,3 mln. ir 674,1 mln. eurų negalima sudėti ir vadinti bendra nutukimo kaina, nes šie dydžiai aprašo skirtingus, iš dalies persidengiančius poveikio kanalus.

Sveikatos išlaidų skaičių padalijus iš 2025 m. vidutinio 1,456 mln. užimtųjų skaičiaus, išeitų apie 145 eurai vienam užimtajam per metus. Šis perskaičiavimas padeda įsivaizduoti mastą, tačiau nereiškia jokio konkretaus mokesčio dirbančiajam.

Iš kur atsirado 24 eurai už kilogramą

24 eurų dydis remiasi 2024 m. paskelbtu Thorpe ir Joski tyrimu, kuriame 5 proc. kūno svorio sumažėjimas buvo susijęs su vidutiniškai apie 8 proc. mažesnėmis metinėmis sveikatos priežiūros išlaidomis. Jei žmogus sveria 100 kg, toks pokytis būtų 5 kg. Tyrime nustatytą santykinį išlaidų skirtumą pritaikius Lietuvos viešai finansuojamos sveikatos sistemos mastui, gaunama apie 120 eurų per metus, arba maždaug 24 eurai vienam iš tų penkių kilogramų.

Tyrimas atliktas ne Lietuvoje, o jo nustatytas ryšys nereiškia, kad kiekvienas numestas kilogramas vienodai sumažina išlaidas. Galimas poveikis priklauso nuo pradinio KMI, gretutinių ligų, gydymo poreikio ir nuo to, ar svorio pokytis išlieka. Todėl 24 eurai nėra nei individuali sutaupymo prognozė, nei tiesioginė valstybės biudžeto santaupa.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija

Sveikatos redakcija rengia aktualią informaciją apie fizinę ir emocinę gerovę, sveiką gyvenseną, prevenciją bei kasdienius sveikatos sprendimus. Komanda tikrina šaltinių patikimumą, remiasi specialistų įžvalgomis ir atsakingai redaguoja turinį, kad skaitytojai gautų aiškią, subalansuotą ir praktišką informaciją

Daugiau istorijų