Kada darbdavys gali išskaičiuoti pinigus iš algos?
Darbdavys negali savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamo atlyginimo dėl sugadintos darbo priemonės, prekių trūkumo, nepanaudoto avanso ar tariamai padarytos žalos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad išskaitos galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos.
Trumpai apie esmę
- Išskaitai iš atlyginimo turi būti konkretus teisinis pagrindas.
- Vien prekių trūkumo ar žalos fakto nepakanka – turi būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė.
- Darbdavio rašytinis nurodymas dėl žalos išieškojimo turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo.
- Nesutinkantis su išskaita darbuotojas į Darbo ginčų komisiją gali kreiptis per 3 mėnesius.
Kokiais atvejais išskaita iš atlyginimo galima teisėtai?
Darbo kodekso 150 straipsnis numato, kad išskaitos gali būti daromos siekiant grąžinti pagal paskirtį nepanaudotas darbdavio perduotas pinigų sumas, išieškoti dėl skaičiavimo klaidos permokėtą atlyginimą, atlyginti darbuotojo dėl jo kaltės padarytą žalą arba tam tikrais atvejais susigrąžinti atostoginius už atostogas, viršijusias darbuotojo įgytą teisę.
Pavyzdžiui, jeigu prieš komandiruotę ar reisą darbuotojui perduodama konkreti suma išlaidoms, o dalis pinigų nepanaudojama ir negrąžinama, likutis gali būti išskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau skaičiavimo klaida nėra tas pats, kas netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos. VDI Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad aritmetinė ar apskaitos klaida gali suteikti pagrindą išskaitai, tačiau netinkamai apskaičiuoti atostoginiai vien dėl klaidingo teisės normų taikymo savaime tokios teisės nesuteikia.
Prekių trūkumas savaime nereiškia darbuotojo kaltės
Darbdavys gali reikalauti atlyginti žalą, jeigu ji padaryta dėl darbuotojo kaltės. Vis dėlto automatiškai laikyti atsakingais visus tuo metu dirbusius darbuotojus negalima.
Nustatant žalos dydį vertinama prarasto ar nuvertėjusio turto vertė, nusidėvėjimas, natūralus sumažėjimas, šalių kaltės laipsnis, veiksmai žalai išvengti ir darbdaviui tenkanti komercinė bei gamybinė rizika. Todėl vien parduotuvėje nustatyto trūkumo sumos padalijimas visiems skyriaus darbuotojams nėra teisėtas pagrindas sumažinti jų atlyginimą.
Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos riba negali viršyti trijų jo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, riba gali siekti šešis vidutinius darbo užmokesčius. Visišką žalą darbuotojas turi atlyginti Darbo kodekse nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai žala padaryta tyčia, neblaiviam darbuotojui, pažeidus konfidencialumo ar nekonkuravimo pareigas arba kai taip nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
„Bačkos“ ir vekseliai neapsaugo nuo būsimos žalos
VDI taip pat įspėja, kad darbdavys negali iš anksto rinkti darbuotojų pinigų į vadinamąsias „bačkas“, iš kurių vėliau būtų dengiama galima žala. Toks mechanizmas negali pakeisti konkrečios situacijos vertinimo ir Darbo kodekse nustatytos atsakomybės tvarkos.
Nepagrįstas ir išankstinis vekselių pasirašymas, kai juos ketinama panaudoti galimai ateityje atsirasiančiai žalai padengti. Darbuotojo materialinė atsakomybė turi būti nustatoma tik tada, kai konkreti žala faktiškai padaryta ir įvertintos visos atsakomybės sąlygos.
Kiek darbdavys gali išskaičiuoti?
Darbdavio rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo. Tokia išskaita negali viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Jei terminas praleistas arba siekiama išieškoti didesnę sumą, darbdavys turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Taip pat taikomi Civilinio proceso kodekse nustatyti išskaitų dydžiai: nuo atlyginimo dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos, paprastai išskaičiuojama 10 proc.; nuo dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios dviejų MMA, – 30 proc.; nuo dalies, viršijančios dvi MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.
Kada galima išskaičiuoti permokėtus atostoginius?
Atostoginiai už daugiau panaudotų kasmetinių atostogų, nei darbuotojas buvo sukaupęs, gali būti išskaičiuojami, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Darbo kodekso 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal 58 straipsnį.
Jeigu sutartis nutraukiama kitu pagrindu, vien didesnis panaudotų atostogų skaičius nesuteikia darbdaviui teisės šių atostoginių išskaičiuoti.
Jeigu darbuotojas mano, kad išskaita nepagrįsta arba atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką, į Darbo ginčų komisiją jis gali kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Straipsnyje atskirti įstatyme numatyti išskaitų pagrindai, žalos atlyginimo sąlygos ir darbuotojo ginčo teisės.
- Patikrintas Darbo kodekso 150 straipsnyje nurodomų išskaitų pagrindų aprašymas.
- Atskirta skaičiavimo klaida nuo netinkamo teisės aktų taikymo.
- Patikrintos žalos išieškojimo terminų ir dydžių taisyklės.
- Patikrintas darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminas.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-21 07:56
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai