Lietuva neteko beveik trečdalio jaunųjų ūkininkų: kas kliudo?

Ūkininkas apžiūri pasėlius žaliame lauke, svarstydamas žemės ūkio sektoriaus iššūkius ir ateities perspektyvas Lietuvoje.

Žemės ūkio duomenų centro skaičiais, kuriuos pateikia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, 2016 m. Lietuvoje buvo 19 656 jaunieji ūkininkai, o 2026 m. – 13 633. Skirtumas siekia 6 023 žmones, arba apie 31 proc. Tai reiškia, kad per dešimtmetį jų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

Šie du atskaitos taškai parodo pokyčio mastą, tačiau neatskleidžia, kaip skaičius kito kiekvienais metais ar kiek ūkininkų pasitraukė dėl konkrečių priežasčių. Sąjunga šiuos duomenis pateikia ragindama Žemės ūkio ministeriją imtis nuoseklesnės kartų kaitos politikos.

Mažesnis skaičius kelia ūkių tęstinumo klausimą

Jaunųjų ūkininkų mažėjimas aktualus ne vien tiems, kurie dabar siekia pradėti veiklą. Kai ūkininkas planuoja pasitraukti, svarbu, ar atsiras žmogus, galintis perimti veikiantį ūkį. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga su šiuo klausimu sieja maisto gamybos tęstinumą ir regionų gyvybingumą.

Vis dėlto vien iš bendro jaunųjų ūkininkų skaičiaus negalima nustatyti, kiek ūkių neturi perėmėjų ar kaip pasikeitė jų gamyba. Pateikti duomenys taip pat neįrodo, kad mažėjimą sukėlė kuri nors viena politikos priemonė. Jie rodo problemos mastą, dėl kurio sąjunga prašo aiškių ilgalaikių tikslų.

Žemė, finansavimas ir ūkio perėmimas – įvardytos kliūtys

Sąjungos teigimu, pradedančiajam sunku įsigyti ar išsinuomoti žemės ir gauti finansavimą, kai trūksta pradinio kapitalo bei užstato. Ji taip pat mini konkurenciją su daugiau žemės ir lėšų valdančiais subjektais, kintančius reikalavimus, praktinių žinių ir mentorystės poreikį. Tai sąjungos įvardytos kliūtys, o pateikti skaičiai neleidžia įvertinti kiekvienos jų poveikio ūkininkų skaičiui.

Atskira kliūtimi organizacija laiko veikiančių ūkių perdavimą. Jos siūlomas sprendimas – sistema, kuri padėtų susitikti pasitraukti planuojantiems ūkininkams ir norintiems pradėti ūkininkauti. Sąjunga taip pat siūlo vienoje sistemoje sujungti įsikūrimo paramą, finansavimą, galimybes gauti žemės, konsultavimą ir mentorystę. Tokiomis galimybėmis, jos nuomone, turėtų galėti naudotis ir iš užsienio grįžtantys žmonės.

Lietuva neteko beveik trečdalio jaunųjų ūkininkų: kas kliudo?

ES tikslas kalba apie dalį, Lietuvos skaičius – apie žmones

Europos Komisijos kartų kaitos strategijoje keliamas tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalį. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pateiktas rodiklis yra absoliutus jaunųjų ūkininkų skaičius. Šių matų tiesiogiai palyginti negalima: daliai apskaičiuoti reikėtų žinoti ir bendrą ūkininkų skaičių bei taikomus apibrėžimus.

Vis dėlto mažėjantis jaunųjų ūkininkų skaičius paaiškina, kodėl organizacija prašo Žemės ūkio ministerijos nustatyti nacionalinius tikslus 2030 ir 2040 metams ir reguliariai skelbti pažangą. Sąjunga taip pat siūlo daugiau dėmesio skirti gyvybingiems jaunųjų ūkininkų projektams, žemės rinkos skaidrumui ir jaunųjų ūkininkų dalyvavimui rengiant sprendimus.

Sąjunga siekia pokalbio prieš Lietuvos pirmininkavimą ES

Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, sąjunga nori aptarti savo pasiūlymus su Žemės ūkio ministerija. Jos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas teigia, kad dėl susitikimo su ministru Kęstučiu Mažeika kreiptasi prieš du mėnesius, tačiau datos organizacija dar negavo. Pasak jo, atsakymų nesulaukta ir į ministerijai siųstus klausimus. Tai organizacijos pateikta informacija; ministerijos pozicijos šaltinio tekste nėra.

Sąjunga siūlo pradėti nuo išmatuojamų nacionalinių tikslų ir konkrečių priemonių ūkiams perduoti bei naujiems ūkininkams įsikurti. Kada ministerija aptars šiuos pasiūlymus, pagal pateiktą informaciją dar nežinoma.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal BNS paskelbtą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimą.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Naujienų redakcija

Naujienų redakcija

Naujienų redakcija rengia ir tikrina aktualias Lietuvos bei pasaulio naujienas, daugiausia dėmesio skirdama svarbiems visuomenės, politikos, ekonomikos ir kasdienio gyvenimo įvykiams. Informaciją tikriname pagal patikimus šaltinius, aiškiai atskiriame faktus nuo vertinimų ir siekiame pateikti tikslią, subalansuotą bei atsakingai parengtą informaciją skaitytojams

Daugiau istorijų