Sveikatos centrai Lietuvoje: nauda pacientui dar neįrodyta
Sveikatos centrams priklausančios įstaigos turi bent kartą per ketvirtį kartu aptarti pacientų problemas, veiklos rezultatus ir gyventojų nuomonę. Tačiau šis reikalavimas parodo tik bendradarbiavimo procesą, o ne tai, ar Lietuvos pacientai jau greičiau pasiekia gydytojus ir pradeda gydymą.
2026 m. rugpjūčio 11 d. paskelbtame pranešime Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas aiškina reformos paskirtį ir jos vertinimo spragas. Tai autoriaus pateikta sveikatos politikos analizė, išplatinta per BNS, o ne naujų reformos rezultatų tyrimas.
Centrai turėjo sujungti išskaidytą paciento kelią
Sveikatos centrai pradėti kurti kaip bendradarbiavimo modelis, jungiantis šeimos gydytojų komandas, specialistus, ligonines, slaugą, reabilitaciją ir visuomenės sveikatos paslaugas. Jie nebūtinai veikia viename pastate ar priklauso vienai įstaigai.
Numatytas praktinis pokytis – pacientui neturėtų tekti pačiam derinti skirtingų gydymo etapų, kartoti jau atliktų tyrimų ar ieškoti, kas perims priežiūrą po išrašymo iš ligoninės. Bazinės paslaugos turėtų būti pasiekiamos kuo arčiau gyvenamosios vietos, o informacija tarp specialistų – perduodama be nereikalingo delsimo.
Sutartys dar neparodo klinikinės naudos
2022 m. sveikatos centrai įtraukti į Lietuvos sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, o 2023 m. nustatyta jų veiklos organizavimo tvarka. Vis dėlto įsteigtų centrų, sudarytų sutarčių ar surengtų susitikimų skaičius neatsako, ar pagerėjo pacientų gydymas.
Modelis galėtų mažinti dalį eilių, jei šeimos gydytojai greičiau konsultuotųsi su specialistais, tyrimai nebūtų dubliuojami, o pacientų srautai būtų paskirstomi pagal medicininį poreikį. Pats organizacinis pertvarkymas specialistų trūkumo ar augančio paslaugų poreikio nepanaikina.
Trūksta pacientų rezultatus rodančių duomenų
Reformai įvertinti reikalingi palyginami duomenys apie mediciniškai pagrįstą laukimo laiką, kelią nuo kreipimosi iki diagnozės ir gydymo, priežiūros tęstinumą, tyrimų dubliavimą, išvengiamas hospitalizacijas bei pacientų patirtį. Šaltinyje tokių rezultatų, savivaldybių palyginimų ar pokyčio prieš reformą ir po jos nepateikiama.
Kol šie rodikliai nėra reguliariai analizuojami ir viešinami, galima vertinti sveikatos centrų sumanymą bei sukurtas organizacines prielaidas, bet ne patvirtinti praktinę jų naudą pacientams.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kontekstas
Publikacija parengta pagal Sauliaus Čaplinsko pranešimą, atskiriant reformos tikslus nuo dar nepateiktų rezultatų duomenų.
- Patikrinta pranešimo paskelbimo data ir autoriaus pareigos.
- Atskirtas sveikatos centrų organizacinis modelis nuo naujos gydymo įstaigos sampratos.
- Pažymėta, kad šaltinyje nepateikiami laukimo trukmės, pacientų patirties ar sveikatos rezu...
- Išskirti šaltinyje nurodyti reformos vertinimo rodikliai.
- Šaltinis
- BNS paskelbtas Sauliaus Čaplinsko pranešimas
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-11 10:05
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai