II pakopos išmokos padėjo tik 8 proc. gyventojų

Slidu redakcija 2026-08-11 11:51 3 min. skaitymo

Žmogaus ranka laiko keletą žalių šimto eurų banknotų žaliame fone.

Tik 8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad galimybė atsiimti II pensijų pakopos lėšas pagerino jų finansinę padėtį. Tuo metu 17 proc. visų respondentų, atsiėmę pinigus, reikšmingų pokyčių nepajuto, o 4 proc. nurodė, kad jų padėtis pablogėjo.

Tokius rezultatus parodė penktą kartą „Credit24“ užsakymu atliktas finansinės gerovės tyrimas. 2026 m. gegužę–birželį apklausti 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Parengė „Slidu“ redakcija pagal ELTA paskelbtą medžiagą.

Finansinį pagerėjimą pajuto mažesnė dalis

Galimybe išsiimti sukauptas II pensijų pakopos santaupas pasinaudojo 33 proc. tyrimo dalyvių. Tačiau pats pinigų atsiėmimas daugumai netapo aiškiu finansiniu lūžiu.

Rezultatas	Dalis visų respondentų
Finansinė padėtis pagerėjo	8 proc.
Reikšmingų pokyčių nepajuto	17 proc.
Finansinė padėtis pablogėjo	4 proc.
Pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas	33 proc.

Šių rodiklių negalima tiesiogiai laikyti priežastinio reformos poveikio įrodymu. Jie parodo pačių respondentų vertinimą, tačiau neatskleidžia, kokia buvo jų finansinė būklė prieš lėšų atsiėmimą ar kokie kiti pajamų ir išlaidų pokyčiai galėjo paveikti atsakymus.

Skirtumas tarp 33 proc. lėšas atsiėmusių respondentų ir pateiktų 8, 17 bei 4 proc. vertinimų šaltinio medžiagoje nepaaiškintas. Todėl likusios dalies negalima savarankiškai priskirti nė vienai rezultatų grupei.

„Credit24“ vadovo Tomo Bataičio teigimu, vienkartinė kelių tūkstančių eurų suma gali padėti padengti didesnes išlaidas arba išspręsti konkrečią problemą, tačiau savaime dažniausiai nepakeičia ilgalaikės žmogaus finansinės padėties.

Beveik vienodai žmonių išleido viską ir beveik nieko

Tarp II pensijų pakopos pinigus atsiėmusių apklaustųjų išryškėjo du priešingi pasirinkimai. Visą sumą jau buvo išleidę 23 proc., o praktiškai nepanaudoję lėšų – 24 proc.

II pakopos išmokos padėjo tik 8 proc. gyventojų

Atsiimtų pinigų panaudojimas	Dalis lėšas atsiėmusiųjų
Išleido visą sumą	23 proc.
Išleido didžiąją dalį	13 proc.
Išleido maždaug pusę	17 proc.
Išleido nedidelę dalį	18 proc.
Praktiškai nepanaudojo	24 proc.

Šie procentai skaičiuojami tik tarp pinigus atsiėmusių žmonių, todėl jų negalima tiesiogiai lyginti su finansinės padėties vertinimais, pateiktais kaip visų 1 353 respondentų dalis. Panaudojimo kategorijų suma taip pat nesudaro 100 proc.; šaltinyje nenurodyta, kaip atsakė likę apklaustieji arba ar skirtumą nulėmė apvalinimas.

Lėšos dažniau sietos su finansiniu rezervu

16 proc. visų tyrimo dalyvių nurodė atsiimtas lėšas skyrę arba ketinę skirti santaupoms nenumatytiems atvejams. Šaltinyje taip pat teigiama, kad pinigai buvo naudojami investicijoms ir su būstu susijusioms išlaidoms, tačiau konkrečios šių pasirinkimų dalys nepateiktos.

Skoloms grąžinti lėšas skyrė 7 proc. visų apklaustųjų. Kelionėms, laisvalaikiui arba kasdienėms išlaidoms jas panaudojo 6 proc. respondentų. Kadangi vienoje grupėje sujungti keli skirtingi tikslai, tyrimas neleidžia nustatyti, kokia dalis teko būtent kasdieniam vartojimui.

T. Bataitis pažymėjo, kad daliai gyventojų išsiimtos pensijų santaupos tapo būdu sukaupti finansinį rezervą. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad ilgai grynaisiais laikomų pinigų vertę mažina infliacija.

Apklausos rezultatai neapima ilgalaikio poveikio

Finansinės gerovės tyrimas fiksuoja 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais pateiktus gyventojų atsakymus. Jis neparodo, kaip atsiėmimas paveiks respondentų pajamas senatvėje, ar nepanaudotos lėšos vėliau bus išleistos, taupomos arba investuojamos.

Pateiktoje šaltinio medžiagoje nenurodytas apklausos atlikėjas, duomenų rinkimo būdas, imties sudarymo metodas ir statistinė paklaida. Dėl to procentai apibūdina paskelbtus apklausos rezultatus, bet jų nereikėtų vertinti kaip tikslaus visų Lietuvos gyventojų finansinių pasekmių mato.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra

Publikacijoje atskirti visų respondentų ir tik lėšas atsiėmusių dalyvių rodikliai, pažymint šaltinyje nepateiktus metodikos duomenis.

Patikros

Patikrinta, kad apklausoje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Finansinės padėties vertinimai pateikti kaip visų respondentų dalis.
Pinigų panaudojimo rodikliai pateikti tik tarp lėšas atsiėmusių apklaustųjų.
Pažymėta, kad šaltinyje nepateiktas apklausos būdas, imties metodas ir statistinė paklaida...

ELTA Ieškoti nepriklausomo konteksto