Socialinė apsauga Lietuvoje: kas pasikeitė smurto aukoms ir globėjams

Naujienų redakcija 2026-09-17 08:02 2 min. skaitymo

Šiuolaikiška biuro erdvė su darbo stalais ir kėdėmis valstybės institucijos administraciniame pastate.

Pastarąjį pusmetį Lietuvoje įgyvendinti socialinės apsaugos pokyčiai rodo ryškią pažangą – sisteminiai sprendimai, paremti Valstybės kontrolės atliktais auditais, tapo realia pagalba gyventojams. 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita patvirtina, kad tikslinės priemonės vaikų globos ir smurto prevencijos srityse pasiekė didžiąją dalį numatytų tikslinių grupių.

Vaikų globos kokybė: augimas šeimos aplinkoje

Pagrindinis valstybės tikslas išlieka užtikrinti, kad be tėvų globos likę vaikai augtų saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, o ne globos įstaigose. Įgyvendinus 2022 m. audito rekomendacijas, bazinis paslaugų paketas buvo papildytas specializuota Globos centrų pagalba, skirta ne tik vaikams, bet ir globėjams bei įtėviams. Taip pat sustiprinta parama šeimynoms: padidintas išlaikymo pajamų dydis ir leista didinti dalyvių skaičių šeimynose, kuriose globojama daugiau nei šeši vaikai.

Šios priemonės davė tiesioginį rezultatą: šeimos aplinkoje globojamų vaikų dalis šalyje 2025 m. pasiekė 82,8 proc., palyginus su 77 proc. 2021 metais. Svarbu tai, kad pokyčiai paskatino drąsiau globoti vyresnius, brolius, seseris bei negalią turinčius vaikus – tokių vaikų dalis šeimose išaugo iki 72 proc. Taip pat įvesta nuolatinių globotojų forma, leidžianti globoti vaikus, su kuriais nesieja giminystės ryšiai, o budinčių globotojų prižiūrimų vaikų dalis išaugo iki 5,8 proc.

Pagalbos prieinamumas smurto aukoms

Smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims pagalba tapo ne tik prieinamesnė, bet ir kompleksiškesnė. 2025 metais specializuotą kompleksinę pagalbą gavo 82 proc. nukentėjusiųjų, dėl kurių policija buvo gavusi pranešimus – tai reikšmingas šuolis nuo 22 proc. rodiklio 2022 metais.

Šį pokytį lėmė keletas esminių veiksmų:
– Duomenų integracija: Pakeisti teisės aktai, leidžiantys institucijoms operatyviau keistis informacija, kad nukentėjęs asmuo gautų visą reikiamą pagalbą vienoje vietoje.
– Fizinis ir specialistų prieinamumas: Nustatyti nauji reikalavimai pagalbos centrų patalpoms. Kontaktiniu būdu teisininko pagalbą gavusių asmenų dalis išaugo daugiau nei penkis kartus (nuo 4 proc. iki 22 proc.), o psichologo konsultacijas gyvai gavo 40 proc. besikreipusiųjų.
– Visuomenės informavimas: Informacinės kampanijos padėjo didinti sąmoningumą – apie specializuotų kompleksinės pagalbos centrų veiklą žinančių gyventojų dalis per trejus metus išaugo nuo 12 iki 28 proc.

Praktinė informacija

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena yra tęstinis procesas. Institucijos nuolat bendradarbiauja, o duomenys apie rekomendacijų būklę yra atviri visuomenei. Gyventojai, norintys susipažinti su detaliais audito rezultatais ar stebėti viešojo sektoriaus pokyčius, gali naudotis šiais informacijos šaltiniais:

Atviri duomenys: Valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbiamos ataskaitos, kurios Seimui teikiamos du kartus per metus – kovą ir rugsėjį.
Viešojo sektoriaus apžvalga: Interaktyvus įrankis, leidžiantis stebėti pokyčius ir kylančias rizikas įvairiuose viešojo sektoriaus segmentuose.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors statistiniai rodikliai rodo teigiamą tendenciją, individuali pagalba priklauso nuo konkrečios savivaldybės paslaugų tinklo išvystymo, todėl nukentėjusiems asmenims rekomenduojama kreiptis į artimiausią specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, kurio konsultantai padeda pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Informacijos patikra

Straipsnis parengtas remiantis 2026 m. Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita.

Patikros