Lietuvos dujų poreikis šoktelėjo 87 proc.: kas jį augino

Dūmtraukiai ir pramoniniai objektai Vilniaus Vilkpėdės rajone niūrią dieną.

Liepos mėnesį Lietuvos vartotojams perduota 939 GWh gamtinių dujų – 87 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo perduota 501 GWh. „Amber Grid“ šuolį sieja su išaugusiu pramonės poreikiu, tačiau atskirų pramonės šakų vartojimo duomenų nepateikia.

Tai buvo ne vien vidaus vartojimo istorija. Lietuvos perdavimo sistema liepą veikė kaip pagrindinis dujų kelias į šiaurinę Baltijos regiono dalį: Latvijos kryptimi transportuota 2,2 TWh, o Klaipėdos SGD terminalas užtikrino beveik visą į sistemą patekusį dujų kiekį.

Liepos rodiklis Kiekis ir pokytis
Dujos Lietuvos vartotojams 939 GWh, 87 proc. daugiau nei pernai
Srautas į Latviją 2,2 TWh
Dujos iš Klaipėdos SGD terminalo 3,1 TWh, 2,1 karto daugiau
Vietinės biodujos 56 GWh, dvigubai daugiau
Importas iš Lenkijos 16 GWh, 84 proc. mažiau

Vartojimo augimą nulėmė pramonė

„Amber Grid“ duomenimis, 939 GWh vidaus vartojimas buvo panašus į kitų šių metų vasaros mėnesių lygį. Didelis metinis skirtumas susidarė todėl, kad 2025 metų liepą šalies vartotojams buvo perduota tik 501 GWh.

Bendrovė nurodo, kad papildomą poreikį sukūrė pramonė. Šie vieno mėnesio duomenys neįrodo ilgalaikio visos Lietuvos dujų vartojimo augimo ir neparodo, kaip keitėsi namų ūkių poreikis. Pranešime taip pat nepateikiama, kurios įmonės ar pramonės sektoriai suvartojo daugiausia papildomų dujų.

Latvijos kryptimi iškeliavo 2,2 TWh dujų

Per Kiemėnų dujų apskaitos stotį į Latviją perduotas kiekis daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos vartotojams skirtą liepos srautą. Šios dujos buvo naudojamos Latvijos ir Estijos poreikiams bei atsargoms kaupti Inčukalno požeminėje dujų saugykloje.

Tiesioginis palyginimas su praėjusių metų liepa būtų klaidinantis: 2025-aisiais tiekimas į Latviją buvo sustabdytas dėl sistemos priežiūros darbų. Todėl šių metų 2,2 TWh rodiklis atspindi ne vien paklausos pokytį, bet ir atkurtą techninę galimybę transportuoti dujas.

Importas iš kaimyninių valstybių buvo nedidelis. Iš Lenkijos gauta 16 GWh – 84 proc. mažiau nei pernai, o iš Latvijos į Lietuvą pateko 4 GWh. Praėjusių metų liepą srauto iš Latvijos nebuvo.

Lietuvos dujų poreikis šoktelėjo 87 proc.: kas jį augino

„Balticconnector“ remontas pakeitė regiono maršrutus

Intensyvesniam tiekimui per Lietuvą įtakos turėjo laikinai neveikusi „Balticconnector“ jungtis tarp Estijos ir Suomijos. Kol joje vyko remonto darbai, regiono dujų srautai persiskirstė, o Lietuvos infrastruktūra padėjo aprūpinti Latviją ir Estiją bei pildyti Inčukalno saugyklą.

Tai paaiškina, kodėl eksporto padidėjimo negalima vertinti vien kaip staiga išaugusio Latvijos vartojimo. Liepos rezultatą formavo keli veiksniai: jungties remontas, atsargų kaupimas ir praėjusių metų palyginamojo laikotarpio priežiūros darbai.

Klaipėdos terminalas tiekė 98 proc. sistemos dujų

Per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą liepą į perdavimo sistemą pateko 3,1 TWh dujų – 2,1 karto daugiau nei 2025 metų liepą. Terminalui teko 98 proc. viso per mėnesį į sistemą įleisto kiekio, todėl jis tapo pagrindiniu šaltiniu ir Lietuvos vartotojams, ir šiaurės kryptimi judėjusiems srautams.

„Liepos mėnesio duomenys gerai iliustruoja Lietuvos dujų perdavimo sistemos lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių regiono poreikių“, – teigė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Vietinės kilmės biodujų į sistemą pateko 56 GWh – dvigubai daugiau nei prieš metus. Per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius jų perduota 299 GWh, arba daugiau negu per visus 2025 metus.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Amber Grid“ pranešimą ir bendrovės pateiktus 2026 metų liepos perdavimo duomenis.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Slidu redakcija

Slidu redakcija

Slidu redakcija atsako už Slidu publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų