Klaipėdoje keliama abejonė dėl AI turinio ženklinimo
Lietuvoje artėjant ES AI Act taikymui, dalis dirbtinio intelekto turinį kuriančių žmonių ir įmonių diskutuoja apie pareigą aiškiau nurodyti, kada vaizdas, muzika ar tekstas sukurtas naudojant AI. Dizaino studijų įkūrėjas Tomas Bičkus teigia, kad didžiausias dėmesys tenka technologijų naudotojų nerimui, o ne profesionalių kūrėjų darbo ir autorystės klausimams.
Komentare autorius kritikuoja požiūrį, kai reguliavimas pirmiausia siejamas su sintetinio turinio etiketėmis. Jo vertinimu, toks reikalavimas savaime neatsako į klausimą, kaip vertinti kūrybinę vertę, autorystę ir žmogaus meistriškumą.
Diskusija apie AI turinio kilmę
T. Bičkus, VDA Klaipėdos fakulteto studentas, rašo, kad viešojoje erdvėje daugėja baimių dėl galimų prievolių ir sankcijų, nors nemaža dalis AI įrankių naudotojų reglamento nuostatomis išsamiai nesidomi. Jo nuomone, turinio žymėjimas gali didinti skaidrumą, tačiau jis neturėtų būti laikomas kūrybos kokybės įrodymu.
Autorius pabrėžia, kad pagal jo minimą Lietuvos ir tarptautinės autorių teisės sampratą autoriumi laikomas fizinis asmuo. Todėl įmonėms, naudojančioms vien generuotą reklaminę medžiagą, gali kilti klausimų dėl tokio turinio teisinės apsaugos ir išskirtinumo.
Kūrybos vertė be technologinės infrastruktūros
Komentare AI apibūdinamas kaip pagalbinis, bet ne savarankiškas kūrybos vertintojas. Autorius atkreipia dėmesį į vadinamąją algoritminę sikofantiją – tendenciją pateikti vartotojui palankius atsakymus net tada, kai jie nėra patikimas profesinis vertinimas.
Kaip žmogaus kūrybos atsparumo pavyzdį jis pateikia Ukrainos kultūros bendruomenes karo metu: meno kūriniai buvo gelbėjami, o koncertai ir spektakliai vyko net sutrikus elektros tiekimui. T. Bičkaus teigimu, tokios patirtys rodo, kad kūrybinis darbas nėra priklausomas vien nuo algoritmo ar interneto ryšio.
Komentaras parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą, sutarties Nr. S-ST-25-94.
Šaltinis: BNS
Komentarai