Ar Lietuva iki 2026 m. pabaigos paleis eID piniginę?

Technologijų redakcija 2026-09-19 13:41 5 min. skaitymo

Išmaniojo telefono ekranas su skirtingomis prisijungimo galimybėmis naudojant „Google“ ir „Apple“ paskyras.

Europos Komisija aiškiai apibrėžia Europos skaitmeninės tapatybės piniginės teisinį pagrindą ir valstybių narių įgyvendinimo pareigas, todėl Lietuvos pažangą iki 2026 m. gruodžio 31 d. bus galima vertinti ne pagal pažadus, o pagal viešai paskelbtą nacionalinį sprendimą. Šis sprendimas turėtų parodyti, kaip gyventojas galės naudoti piniginę, kas ją administruos ir kokios paslaugos bus prieinamos.

Ką iki termino reikės paskelbti Lietuvai

Šio prognozės klausimo esmė – ne tai, ar Lietuva pritaria Europos skaitmeninės tapatybės sistemai. Svarbiausia, ar iki nustatyto termino bus viešai pateiktas konkretus įgyvendinimo sprendimas su prieigos arba naudojimo informacija.

Prognozės klausimas: ar Lietuva viešai paskelbs Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo sprendimą?
Terminas: 2026 m. gruodžio 31 d.
TAIP reikšmė: paskelbtas oficialus sprendimas su aiškia prieigos ar naudojimo informacija.
NE reikšmė: tokio viešo paskelbimo iki termino nėra.
Rezultatą turėtų patvirtinti Lietuvos institucijos arba Europos Komisija.

Pakankamu TAIP signalu galėtų būti oficialus valstybės institucijos pranešimas, sprendimas, veikiančios piniginės paleidimo informacija arba viešai prieinamas dokumentas, kuriame nurodoma, kaip gyventojai gali pradėti naudotis sistema. Vien bendras teisės aktų aprašymas, politinis pažadas ar dalyvavimas bandomajame projekte nebūtinai atitiktų šį kriterijų.

Europos Komisija nustatė bendrą sistemos kryptį

Europos Komisija Europos skaitmeninę tapatybės piniginę aprašo kaip priemonę, kuri turėtų padėti žmonėms saugiai įrodyti tapatybę internete, saugoti ir dalytis oficialiais duomenimis bei naudoti elektroninį parašą. Tai susiję su atnaujintu eIDAS teisiniu pagrindu ir bendru Europos Sąjungos siekiu užtikrinti tarpusavyje suderinamą elektroninę tapatybę.

Praktikoje piniginė galėtų būti naudojama ne vien prisijungimui prie valstybės portalo. Ji gali tapti būdu pateikti patvirtintą informaciją apie asmenį, pavyzdžiui, tapatybę, teisę vairuoti, išsilavinimą ar kitus oficialius duomenis, kai tokia funkcija bus įdiegta ir pripažinta konkrečioje paslaugoje.

Tačiau Europos Komisijos aprašomas teisinis pagrindas savaime neatsako į visus Lietuvos gyventojui svarbius klausimus. Iš jo negalima nustatyti, kuri Lietuvos institucija konkrečiai administruos nacionalinį sprendimą, kokia programėlė bus naudojama ar nuo kurios datos piniginė veiks kasdienėse paslaugose. Šie aspektai turi būti nurodyti Lietuvos viešuose dokumentuose arba oficialiame įgyvendinimo pranešime.

Todėl Europos taisyklės ir Lietuvos sprendimas atlieka skirtingas funkcijas. Pirmosios nustato bendrą kryptį bei valstybių pareigas, o antrasis turėtų paaiškinti, kaip ši sistema bus pasiekiama konkrečiam žmogui Lietuvoje. Būtent toks praktinis paaiškinimas būtų svarbiausias iki nustatyto termino vertinamas signalas.

Kuo piniginė skirtųsi nuo įprasto prisijungimo

Dabartinės elektroninės tapatybės priemonės dažnai skirtos vienai pagrindinei užduočiai – patvirtinti, kad prie sistemos jungiasi konkretus asmuo. Skaitmeninės tapatybės piniginė būtų platesnė priemonė: joje galėtų būti saugomi skaitmeniniai dokumentai ar patvirtinti atributai, kuriuos žmogus pats pasirinktų pateikti paslaugos teikėjui.

Tai svarbu dėl duomenų kiekio. Jei paslaugai reikia įrodyti tik pilnametystę, teoriškai nebūtina atskleisti viso asmens kodo, gyvenamosios vietos ar kitos papildomos informacijos. Pinigine paremta sistema galėtų leisti perduoti tik tą duomenų dalį, kurios konkrečiai reikia paslaugai.

Vis dėlto ši nauda priklausys nuo realaus techninio įgyvendinimo. Gyventojui reikės žinoti, kas išdavė konkretų dokumentą, kaip tikrinamas jo galiojimas, kokie duomenys perduodami ir kaip atšaukiama prieiga pametus telefoną. Todėl viešas sprendimas turėtų būti ne vien pavadinimas ar projekto paskelbimas, bet ir praktinės naudojimo taisyklės.

Kas Lietuvoje dar lieka neaišku

Pagal pateiktą Europos Komisijos šaltinį galima patikimai kalbėti apie bendrą Europos sistemą ir valstybių pareigas, tačiau jame nėra visos Lietuvos įgyvendinimo schemos. Todėl šiuo metu svarbiausi neatsakyti klausimai yra šie:

Ar Lietuva iki 2026 m. pabaigos paleis eID piniginę?

kuri Lietuvos institucija bus atsakinga už piniginės nacionalinį sprendimą;
ar gyventojams bus pasiūlyta atskira programėlė, integracija į esamą paslaugą ar keli naudojimo būdai;
kokios viešosios ir privačios paslaugos veiks nuo pirmosios paleidimo dienos;
kaip bus informuojama apie duomenų dalijimąsi ir naudotojo sutikimą;
kokia pagalba bus teikiama pametus įrenginį arba susidūrus su tapatybės vagystės rizika.

Šie klausimai nėra vien techniniai. Jie lems, ar piniginė bus realiai naudinga daugeliui žmonių, ar liks riboto naudojimo sprendimu specialistams ir ankstyviesiems naudotojams. Taip pat nuo jų priklausys, ar gyventojas galės suprasti, kokią informaciją jis pateikia, kam ją pateikia ir kokiomis sąlygomis gali ja naudotis.

TAIP keliui reikia konkretaus viešo įrodymo

TAIP scenarijus įsigaliotų, jei iki 2026 m. pabaigos oficiali Lietuvos institucija arba Europos Komisija paskelbtų dokumentą ar pranešimą, kuriame būtų aiškiai aprašytas Lietuvos sprendimas. Svarbu, kad jame būtų galima rasti bent vieną realaus naudojimo elementą: prieigos būdą, paleidimo datą, registracijos tvarką, palaikomas paslaugas arba instrukciją gyventojams.

Pavyzdžiui, pakankamu signalu galėtų būti oficialiai paskelbta data, nuo kurios Lietuvos gyventojai gali aktyvuoti piniginę, ir nuoroda į naudojimo instrukciją. Taip pat tiktų dokumentas, kuriame nurodoma, kaip piniginė susiejama su nacionaline elektroninės tapatybės infrastruktūra ir kokiose paslaugose ji priimama.

Vien strategijos dokumento, bendro ES reikalavimų paaiškinimo ar viešo pareiškimo apie planuojamą ateities projektą gali nepakakti. Prognozė orientuota į viešai prieinamą įgyvendinimo sprendimą, o ne į ketinimą jį kada nors parengti.

NE keliui pakaktų neįvykusio viešo paskelbimo

NE scenarijus būtų taikomas, jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. nebūtų paskelbtas nė vienas oficialus Lietuvos sprendimas su prieigos ar naudojimo informacija. Tokiu atveju neužtektų vien to, kad Europos Sąjungos taisyklės galioja arba kad Lietuva dalyvauja bendruose techniniuose darbuose.

Taip pat svarbu atskirti viešą sprendimą nuo uždaro pasirengimo etapo. Institucijos gali testuoti technologiją, derinti standartus ar planuoti integracijas, tačiau jei gyventojas negali rasti oficialios informacijos, kaip ir kada naudotis pinigine, tai nebūtų pakankamas TAIP kriterijus.

Ši riba padeda išvengti pernelyg plataus prognozės aiškinimo. Rezultatas turi remtis tuo, kas buvo paskelbta iki galutinės datos, o ne vėliau pateiktais paaiškinimais ar nepatvirtintais planais.

Ką gyventojams verta stebėti iki 2026 metų pabaigos

Artėjant terminui, daugiausia informacijos suteiktų ne bendros diskusijos apie skaitmeninę tapatybę, o konkretūs Lietuvos institucijų pranešimai. Vertėtų ieškoti sprendimo, kuriame būtų nurodytas atsakingas vykdytojas, naudojimo būdas, pirmosios paslaugos ir duomenų apsaugos principai.

Svarbiausias kitas patikrinamas etapas – oficialus Lietuvos pranešimas arba dokumentas, kuriame gyventojui paaiškinama, kur gauti piniginę, kaip ją aktyvuoti ir kokį dokumentą ar atributą galima joje naudoti. Jei toks pranešimas bus paskelbtas iki 2026 m. gruodžio 31 d., prognozės atsakymas bus TAIP. Jei iki tos dienos liks tik bendras Europos teisinis pagrindas ir Lietuvos planai be prieigos informacijos, atsakymas bus NE.

Šaltinis: European Commission

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kriterijai

Straipsnyje atskiriamas Europos Sąjungos teisinis pagrindas nuo dar laukiamo viešo Lietuvos įgyvendinimo sprendimo.

Patikros