93 ruoniukai grįžo į Baltiją: padėjo Lietuvos žmonės

Dėmėtas ruonis ilsisi baseine prie stiklinės pertvaros, šalia jo guli kiti du ruoniai.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal BNS paskelbtą UAB „Lidl Lietuva“ informaciją.

Aštuoni pilkųjų ruonių jaunikliai, nuo pavasario slaugyti Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, rugpjūtį buvo paleisti į jūrą. Per keturis mėnesius sustiprėję gyvūnai papildė jau 93 į Baltiją sugrąžintų ruoniukų būrį.

Jauniklių gelbėjimas leidžia pamatyti ir platesnę Baltijos jūros būklę. Lietuvos pakrantę kasmet pasiekia nusilpę arba sužeisti ruoniai, o jų gyvenimo sąlygas sunkina klimato kaita, mažėjančios poilsio vietos, žvejyba, laivyba ir pakrančių urbanizacija.

Aštuoni jaunikliai sustiprėjo per keturis mėnesius

Reabilitacijos centre ruoniukams užtikrinamas kasdienis maitinimas, veterinariniai vaistai ir jų būklei reikalinga speciali įranga. Pagalbos dažniausiai prireikia jauniems gyvūnams, kurie krantą pasiekia nusilpę arba patyrę sužeidimų.

2021 m. pradėta iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“ per penkerius metus surinko 300 tūkst. eurų. Pasak iniciatyvos rengėjų, šios lėšos naudojamos konkrečioms reabilitacijos reikmėms – nuo pašaro ir vaistų iki įrangos bei siųstuvų, pritvirtinamų prieš gyvūnams sugrįžtant į jūrą.

„Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė nurodė, kad po šių metų paleidimo bendras išslaugytų ir į Baltijos jūrą sugrąžintų ruoniukų skaičius pasiekė 93. Šis rezultatas apima penkerių metų Lietuvos jūrų muziejaus ir prekybos tinklo partnerystės laikotarpį.

Pilkieji ruoniai atspindi Baltijos jūros būklę

Baltijos jūroje gyvena trijų rūšių ruoniai, o prie Lietuvos krantų dažniausiai sutinkami pilkieji ruoniai. Maitindamiesi žuvimis jie dalyvauja reguliuojant jų populiacijas ir yra natūralios jūros ekosistemos dalis.

Šylant klimatui ir mažėjant tinkamų poilsio vietų, ruoniai priversti telktis tankiau. Tai didina konkurenciją, ligų plitimo ir traumų tikimybę. Gyvūnai taip pat įsipainioja į žvejybos tinklus, patiria sužeidimų ir susiduria su laivybos keliamu triukšmu.

93 ruoniukai grįžo į Baltiją: padėjo Lietuvos žmonės

Šaltinyje šie veiksniai įvardijami kaip bendros ruonių gyvenimo aplinkos problemos, tačiau konkrečių į Lietuvos krantą išmestų jauniklių būklę vertina specialistai. Vien ruoniuko pasirodymas pakrantėje dar neatskleidžia tikslios jo nusilpimo ar sužeidimo priežasties.

Siųstuvai rodo gyvenimą po reabilitacijos

Iki šiol specialiais siųstuvais buvo stebima 30 į Baltijos jūrą paleistų ruoniukų. Prietaisai fiksuoja gyvūno buvimo vietą ir parodo, ar tuo metu jis yra vandenyje, ar sausumoje.

Surinkti duomenys parodė, kad reabilitacijos centre išslaugyti ruoniai geba prisitaikyti ir savarankiškai gyventi jūroje. Pranešime nurodoma, kad tyrimų apie pilkųjų ruonių jauniklių elgseną rezultatai paskelbti dviejuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose.

Siųstuvų dydis pritaikomas prie kiekvieno gyvūno, todėl jie netrukdo plaukti, nardyti, maitintis ar ilsėtis. Šiemet paleistų ruoniukų prietaisai turėtų veikti maždaug metus – keisdami kailį gyvūnai juos natūraliai pames.

Gyventojų parama virsta pašaru, vaistais ir įranga

Kasdienė pagalba Baltijos jūrai prasideda nuo mažesnio vienkartinio plastiko naudojimo ir atliekų rūšiavimo. Finansinę paramą ruoniukų reabilitacijai gyventojai taip pat gali skirti pirkdami iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“ daugkartinį maišelį.

Iš ne mažiau kaip 95 proc. perdirbtų medžiagų pagamintas maišelis kainuoja 0,35 euro, o 0,05 euro nuo kiekvieno pardavimo pervedama Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Pranešimo duomenimis, šie maišeliai parduodami visose 87 „Lidl“ parduotuvėse 31 Lietuvos mieste.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Slidu redakcija

Slidu redakcija

Slidu redakcija atsako už Slidu publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų