Vilniaus veterinarų pacientai – nuo šunų iki vorų

Slidu redakcija 2026-09-08 10:46 3 min. skaitymo

Veterinarijos gydytojas su pirštinėmis atlieka mažo juodo šuns su lašeline dantų rentgeno tyrimą klinikoje.

„Slidu“ redakcija parengė pagal BNS pateiktą medžiagą.

Ryte veterinarijos gydytojas gali apžiūrėti kelias dešimtis kilogramų sveriantį šunį, o popiet – vos kelių dešimčių gramų, aštuonias kojas turintį vorą. Vieno paciento kūno temperatūra siekia apie 38 laipsnius, kito priklauso nuo aplinkos. Tokia gyvūnų įvairovė tapo Buivydiškių veterinarijos klinikos Vilniuje kasdienybe.

Klinikos vadovas Pavelas Trusevičius per 15 metų trunkančią karjerą stebėjo ryškų šeimininkų požiūrio pokytį. Pasak jo, gyvūnai vis dažniau gyvena ne šalia žmogaus, o kartu su juo: miega namuose, keliauja ir dalyvauja šeimos gyvenime. Dėl to šeimininkai tikisi išsamesnės diagnostikos, gydymo ir priežiūros vienoje vietoje.

Per 15 metų augintinis tapo šeimos nariu

P. Trusevičius prisimena laiką, kai šuo dažnai būdavo laikomas prie būdos, o į lauką išleista katė turėjo pasirūpinti savimi. Jo vertinimu, šiandien šeimininkams daug labiau rūpi gyvūno savijauta ir gydymo galimybės.

Vilniaus veterinarų pacientai – nuo šunų iki vorų

Šis pokytis matomas ir klinikos pacientų sraute. Anksčiau į Buivydiškes buvo atvežama daugiau stambių gyvūnų, tačiau dabar apie 99 proc. pacientų sudaro šunys, katės, smulkūs graužikai ir egzotiniai gyvūnai.

Klinikos vadovas tai sieja su pasikeitusiu gyvenimu Lietuvos kaimuose ir miestuose. Individualiai laikomų galvijų, kiaulių bei arklių sumažėjo, o stambūs ūkiai paprastai turi savo veterinarijos gydytojus. Tuo metu miestuose daugėjo namuose laikomų augintinių, todėl klinika ėmė kryptingai orientuotis į smulkiuosius gyvūnus.

Kabinete susitinka šunys, gyvatės ir vėžliai

Didžiąją dalį pacientų sudaro šunys ir katės, tačiau Buivydiškių veterinarijos klinikos gydytojams yra tekę prižiūrėti vorus, gyvates, vėžlius bei kitus egzotinius gyvūnus. Skirtingoms rūšims negalima mechaniškai taikyti tų pačių diagnostikos ar gydymo principų: žinduolių, roplių, šiltakraujų ir šaltakraujų gyvūnų organizmai veikia nevienodai.

Dėl tokios pacientų įvairovės gydytojai dalyvauja mokymuose, seminaruose ir konferencijose, o klinika atnaujina diagnostikos bei gydymo įrangą. P. Trusevičiaus teigimu, nauji vaistai ir gydymo metodai veterinarijoje atsiranda sparčiai, todėl turimų žinių nepakanka kartą įgyti visai karjerai.

Maždaug dešimtmetį klinikoje buvo gydomi ir laukiniai gyvūnai – lapės, stirnos, ežiai bei įvairūs paukščiai. Juos pristatydavo gyventojai, prieglaudos ar valstybės institucijos. Vis dėlto klinikos vadovas skaičiuoja, kad net iki 80 proc. tokių atvejų žmogaus įsikišimas nebuvo reikalingas.

Kaip pavyzdį jis pateikia iš lizdo paimtus paukščiukus. Žmonės kartais kelias valandas laukia netoliese ir, nepasirodžius suaugusiems paukščiams, jauniklius išveža. Tačiau laukiniai paukščiai gali nesiartinti būtent todėl, kad prie lizdo stovi žmonės.

Nuo technikumo bazės iki 17 specialistų klinikos

VšĮ Buivydiškių veterinarijos klinika įkurta 2001 metais, reorganizavus nuo sovietmečio veikusią Buivydiškių žemės ūkio technikumo bazę. Šiandien joje dirba 17 veterinarijos gydytojų ir kitų specialistų.

Per tris aukštus įsikūrusioje klinikoje veikia penki apžiūros kabinetai, odontologijos ir rentgeno kabinetai, operacinė bei stacionaras. Jame po procedūrų ar gydymo gyvūnai gali būti palikti nuolatinei priežiūrai. Pasak klinikos vadovo, šeimininkai vis dažniau renkasi vietą pagal gydytojų skaičių, naudojamą įrangą ir galimybę skirtingas paslaugas gauti vienoje įstaigoje.

Augimą rodo ir šaltinyje pateikti finansiniai duomenys: 2022 metais klinikos pajamos siekė 690 tūkst. eurų, o vėlesniu ataskaitiniu laikotarpiu – 1,08 mln. eurų. Klinika taip pat įsigijo iki tol nuomotas, daugiau kaip 450 kvadratinių metrų ploto patalpas Justiniškių rajono centre. Dalį sandorio finansavo 350 tūkst. eurų kreditą suteikęs SEB bankas.

Tapusi patalpų savininke klinika planuoja daugiau investuoti į infrastruktūrą, vidaus ir išorės atnaujinimą bei darbo sąlygas. P. Trusevičius pabrėžia, kad priimant tokias skirtingas rūšis būtina vienu metu investuoti į gydytojų kompetencijas, įrangą ir technologijas.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Tekste išlaikyti BNS šaltinyje pateikti klinikos istorijos, pacientų, darbuotojų, patalpų ir finansavimo duomenys.

Patikros

Patikrinta, kad klinika įkurta 2001 metais.
Išlaikytas šaltinyje nurodytas 17 gydytojų ir specialistų skaičius.
Finansiniai rodikliai ir 350 tūkst. eurų kredito suma pateikti nekeičiant jų reikšmės.
Teiginiai apie egzotinius ir laukinius gyvūnus priskirti klinikos vadovui.

BNS Ieškoti papildomo konteksto