Spalio 1-oji: kaip pasikalbėti apie pagalbą vyresniam artimajam

Istorijos redakcija 2026-10-01 07:51 4 min. skaitymo

Dvi moterys šiltai bendrauja sėdėdamos parko suolelyje Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga.

Spalio 1-ąją Jungtinės Tautos mini Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Šeimai tai gali būti proga pasiteirauti vyresnio artimojo, kaip jam sekasi kasdienybėje ir ar jis norėtų kokios nors pagalbos. Pokalbį verta pradėti nuo jo paties pasirinkimų: vienam svarbu lengviau pasiekti paslaugas, kitam – dažniau susitikti, o trečias šiuo metu nieko keisti nenori.

Kodėl Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima spalio 1-ąją

Jungtinės Tautos nurodo, kad 1990 m. Generalinė Asamblėja spalio 1-ąją paskelbė Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Minėjimas primena apie vyresnių žmonių indėlį į visuomenę ir klausimus, kurie svarbūs jiems patiems. Tai nėra diena, per kurią reikėtų nuspręsti už kitą žmogų, kokios pagalbos jam reikia.

Ši mintis ypač svarbi šeimoje. Amžius savaime nepasako, ar žmogui sudėtinga apsipirkti, tvarkyti dokumentus, nuvykti pas gydytoją arba palaikyti ryšį. Kasdieniai įpročiai, sveikata, gyvenamoji vieta ir norai skiriasi. Net artimai bendraujant galima nepastebėti, kad anksčiau patogus kelias iki parduotuvės tapo varginantis arba kad siūloma pagalba trukdo išlaikyti mėgstamą rutiną.

Todėl spalio 1-oji gali tapti paprasta pradžia, o ne iškilmingu pokalbiu apie visą likusį gyvenimą. Pakanka ramiai išgerti arbatos, paskambinti ar susitikti ir paklausti, kas šiuo metu veikia gerai, o kas pareikalauja per daug pastangų. Atsakymas „viskas gerai“ taip pat yra atsakymas; prie temos galima grįžti vėliau.

Nuo kokių klausimų pradėti pokalbį apie kasdienybę

Bendras klausimas „Ar tau reikia pagalbos?“ gali skambėti per plačiai. Konkretesnis klausimas leidžia žmogui papasakoti apie vieną kasdienę situaciją, tačiau neįspraudžia jo į iš anksto parinktą sprendimą. Pavyzdžiui, galima paklausti:

„Kuri dienos dalis tau dabar patogiausia, o kas labiausiai vargina?“
„Ar patogu nuvykti ten, kur tau reikia – į parduotuvę, polikliniką ar pas draugus?“
„Ar yra reikalas, kurį norėtum sutvarkyti kartu, jei pats nuspręstum kada?“
„Kaip norėtum, kad palaikytume ryšį: skambučiais, žinutėmis ar susitikimais?“
„Jei prireiktų pagalbos, ką norėtum pirmiausia paprašyti ir ko nenorėtum perduoti kitiems?“

Klausimai nėra anketa, kurią būtina užpildyti per vieną vakarą. Geriau pasirinkti vieną ar du, išklausyti atsakymą ir pasitikslinti, ar jį supratote. Jei žmogus sako, kad kelionė į polikliniką nepatogi, tai dar nereiškia, kad jis nori, jog artimasis jį visada vežiotų. Galbūt jam rūpi kelionės laikas, galimybė pačiam susitarti dėl vizito arba palydėjimas tik tam tikromis dienomis.

Naudinga kalbėti ir apie tai, kas jau sekasi. Įprasta veikla gali būti svarbi savarankiškumo dalis: žmogus galbūt mėgsta pats apsipirkti, nors mielai priimtų pagalbą parsinešant sunkesnius pirkinius. Toks skirtumas paaiškėja tik paklausus. Pasiūlymas „galiu ateiti kartu“ palieka daugiau pasirinkimo nei pareiškimas „nuo šiol tuo pasirūpinsiu aš“.

Kaip Lietuvoje pasitikrinti pagalbos galimybes

Jei pokalbyje paaiškėja, kad žmogus norėtų pagalbos namuose ar lengviau pasiekti paslaugas, verta pradėti nuo jo gyvenamosios savivaldybės. Savivaldybėje galima pasiteirauti, kokios socialinės paslaugos teikiamos, kur kreiptis ir kaip vertinamas jų poreikis. Paslaugų sąlygas bei prieinamumą reikia tikslinti pagal konkrečią gyvenamąją vietą ir žmogaus situaciją.

Bendrą informaciją apie socialinių paslaugų sistemą skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl elektroninių prašymų ir susijusios informacijos galima pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Jei naudotis internetu nepatogu, artimasis gali padėti surasti savivaldybės kontaktą arba kartu paskambinti. Prieš pildant prašymą verta sutarti, ar žmogus nori tokios pagalbos ir kiek jos pageidauja.

Pokalbis gali atskleisti ir mažesnį, lengviau išsprendžiamą klausimą. Gal reikia užrašyti telefono numerį aiškiau matomoje vietoje, kartu peržiūrėti autobusų laiką ar susitarti, kurią savaitės dieną patogu paskambinti. Tokie sprendimai prasmingi tada, kai atitinka paties žmogaus norą, o ne vien artimųjų spėjimą.

Kaip susitarti neperimant kito žmogaus sprendimų

Išklausius poreikį, kitas žingsnis – pasiūlyti kelias galimybes ir paklausti, kuri priimtina. Jei žmogus nori išsiaiškinti dėl paslaugos, galima sutarti: jis pats skambins, skambinsite kartu arba jūs surasite informaciją ir perduosite jam. Svarbu aiškiai pasakyti, ką ketinate daryti, ir gauti jo sutikimą prieš kreipiantis jo vardu.

Jeigu nuomonės nesutampa, verta sugrįžti prie konkrečios situacijos. Vietoj ginčo, ar žmogus „dar gali“ atlikti tam tikrą darbą, galima klausti, kokia jo dalis nepatogi ir kokia pagalba būtų priimtina. Kartais išryškėja, kad žmogus nori pagalbos tik laikinai, pavyzdžiui, kol atsigaus po ligos ar pasikeis kelionės galimybės.

Pokalbio pabaigoje pakanka vieno aiškaus susitarimo: kas ką pasitikrins, iki kada ir kada vėl pasikalbėsite. Jei jokio veiksmo dabar nereikia, galima sutarti tik dėl kito skambučio ar susitikimo. Spalio 1-osios prasmė šeimoje atsiranda tada, kai vyresnio žmogaus balsas lieka sprendimo centre ir po minėjimo dienos.

Šaltinis: Jungtinės Tautos

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltiniai ir paslaugų paieška

Minėjimo data ir kilmė pateiktos pagal Jungtines Tautas; pagalbos galimybes Lietuvoje verta tikslinti savo savivaldybėje.

Patikros

Jungtinių Tautų puslapyje nurodyta minėjimo data ir jo paskelbimo aplinkybės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia informaciją apie socialinių paslaugų sist...
Dėl konkrečių paslaugų sąlygų reikia kreiptis į žmogaus gyvenamosios vietos savivaldybę.

Šaltinis