Rugsėjo 8-oji: kodėl raštingumas šiandien yra ir skaitmeninis

Slidu redakcija 2026-09-08 08:28 4 min. skaitymo

Mergina klasėje laiko nešiojamąjį kompiuterį, pabrėžiant šiuolaikinio skaitmeninio raštingumo svarbą šiandieniniame pasaulyje.

Autorius: „Slidu“ redakcija

Rugsėjo 8-ąją minima Tarptautinė raštingumo diena primena ne tik gebėjimą perskaityti ar parašyti tekstą. Šiandien raštingumas lemia ir tai, ar žmogus supras viešosios paslaugos instrukciją, atpažins klaidinančią žinutę, saugiai prisijungs prie elektroninės bankininkystės ir gebės įvertinti internete rasto šaltinio patikimumą.

Tarptautinės raštingumo dienos istorija prasidėjo 1967 metais

UNESCO Tarptautinę raštingumo dieną kasmet mini rugsėjo 8 dieną. Organizacijos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad ši diena pradėta minėti 1967 metais, siekiant pabrėžti raštingumo svarbą žmonėms ir visuomenėms.

Šios datos atsiradimą reikia suprasti platesniame švietimo kontekste. Raštingumas buvo ir tebėra viena svarbiausių sąlygų žmogui mokytis, dalyvauti visuomenės gyvenime, naudotis savo teisėmis ir savarankiškai priimti sprendimus. Skaitymas bei rašymas atveria prieigą prie žinių, tačiau kartu padeda suprasti sutartis, taisykles, perspėjimus ir institucijų pateikiamą informaciją.

Trumpa datos laiko juosta:

1967 metai – pradėta kasmet minėti Tarptautinę raštingumo dieną.
Rugsėjo 8-oji – pastovi šios tarptautinės dienos data.
Dabartinis laikotarpis – raštingumo samprata apima ir gebėjimą veikti informacinėje bei skaitmeninėje aplinkoje.

Minėjimo prasmė nėra susieta su viena valstybe ar viena švietimo sistema. Tai tarptautinė proga kalbėti apie įgūdžius, nuo kurių priklauso žmogaus galimybė suprasti aplinką ir joje savarankiškai veikti.

UNESCO primena raštingumo reikšmę žmogui ir visuomenei

UNESCO šią dieną naudoja kaip progą atkreipti dėmesį į raštingumo svarbą. Organizacijos vaidmuo yra tarptautinis: ji palaiko temą viešojoje darbotvarkėje ir sieja raštingumą ne vien su mokykliniu išsilavinimu, bet ir su žmonių bei bendruomenių gyvenimu.

Tai svarbus skirtumas. Raštingumas nėra vien vaikystėje išmoktas gebėjimas, kurio vėliau nebereikia lavinti. Keičiasi dokumentų formos, informacijos kanalai, technologijos ir grėsmės. Todėl suaugusiam žmogui taip pat tenka nuolat mokytis: suprasti naują savitarnos sistemą, atpažinti suklastotą interneto svetainę ar patikrinti socialiniuose tinkluose plintantį teiginį.

UNESCO pateikiamas istorinis atskaitos taškas leidžia matyti tęstinumą. Pagrindinė dienos idėja išliko, tačiau aplinka, kurioje žmogus skaito, rašo ir priima sprendimus, nuo 1967 metų smarkiai pasikeitė.

Keturi raštingumo sluoksniai nėra tas pats

Kasdienėje kalboje skirtingi raštingumo gebėjimai neretai suplakami į vieną sąvoką. Vis dėlto juos naudinga atskirti, nes kiekvienas padeda spręsti kitokį uždavinį.

Tradicinis ir informacinis raštingumas

Tradicinis raštingumas – gebėjimas skaityti, rašyti ir suprasti tekstą. Jo reikia pildant prašymą, skaitant vaisto vartojimo instrukciją, darbo sutartį, mokyklos pranešimą ar savivaldybės laišką.

Informacinis raštingumas – gebėjimas nustatyti, kokios informacijos reikia, ją surasti, palyginti ir įvertinti. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie valstybės paramą neužtenka perskaityti pirmą paieškos rezultatą. Reikia patikrinti, ar puslapis priklauso atsakingai institucijai, ar nurodyta galiojanti data ir ar sąlygos taikomos būtent konkrečiai situacijai.

Medijų ir skaitmeninis raštingumas

Medijų raštingumas padeda suprasti, kaip kuriamas ir platinamas žiniasklaidos bei socialinių platformų turinys. Jis apima gebėjimą atskirti naujieną nuo nuomonės, reklamą nuo redakcinio teksto, o faktą – nuo nepatvirtinto teiginio. Svarbu vertinti ne tik žinutės turinį, bet ir jos autorių, tikslą bei pateikimo būdą.

Skaitmeninis raštingumas apima gebėjimą naudotis įrenginiais, programomis ir interneto paslaugomis saugiai bei prasmingai. Tai nėra vien mokėjimas paspausti reikiamą mygtuką. Reikia suprasti, kokius duomenis žmogus pateikia, kam suteikia leidimus ir kaip gali atpažinti bandymą išvilioti prisijungimo informaciją.

Šie keturi sluoksniai papildo vienas kitą. Žmogus gali puikiai skaityti tekstą, tačiau nepatikrinti jo šaltinio. Jis gali mokėti naudotis telefonu, bet neatpažinti netikros banko nuorodos. Todėl technologinis įgūdis savaime dar nereiškia kritiško ir saugaus naudojimosi informacija.

Raštingumas Lietuvos kasdienybėje prasideda nuo praktinių sprendimų

Lietuvos gyventojas su išplėsta raštingumo samprata susiduria beveik kasdien. Viešosios paslaugos vis dažniau pasiekiamos internetu, banko operacijos atliekamos telefone, o naujienos ir perspėjimai žmogų pasiekia per daugybę skirtingų kanalų.

Praktiniu tokio ugdymo pavyzdžiu gali tapti skaitmeninio raštingumo mokymai, į kuriuos moksleiviai kviečia savo gimines.

Skaitant viešosios įstaigos instrukciją verta nustatyti, kam ji skirta, kokių veiksmų prašoma ir iki kada juos reikia atlikti. Jei paaiškinimas neaiškus, saugiau ieškoti kontaktų oficialiame institucijos puslapyje, o ne remtis nepažįstamo vartotojo komentaru.

Naudojantis elektronine bankininkyste svarbu tikrinti svetainės adresą, nespausti netikėtai gautų prisijungimo nuorodų ir niekam neatskleisti prisijungimo ar operacijos patvirtinimo duomenų. Skubą, grasinimą užblokuoti sąskaitą ar prašymą nedelsiant patvirtinti veiksmą verta vertinti kaip signalą sustoti ir informaciją patikrinti kitu kanalu.

Patikimas šaltinis atpažįstamas ne iš profesionalios išvaizdos

Interneto puslapis ar įrašas gali atrodyti įtikinamai, tačiau vien dizainas nepatvirtina jo patikimumo. Prieš remiantis rasta informacija galima atlikti kelis trumpus patikrinimus:

nustatyti, kas paskelbė informaciją ir ar nurodytas autorius;
patikrinti paskelbimo arba atnaujinimo datą;
atverti pirminį dokumentą, tyrimą ar institucijos pranešimą;
palyginti teiginį su kitu nepriklausomu patikimu šaltiniu;
įvertinti, ar antraštė tiksliai atitinka visą tekstą;
nuotraukos ar ekrano kopijos nelaikyti pakankamu įrodymu be jos kilmės.

Ypač atsargiai verta vertinti turinį, kuris sukelia stiprią emociją ir kartu ragina veikti nedelsiant. Patikrinimas užtrunka ilgiau nei pasidalijimas, tačiau gali apsaugoti nuo klaidingo sprendimo, apgaulės ar klaidinančios informacijos platinimo.

Rugsėjo 8-osios prasmė dėl to išlieka aktuali: pradinis gebėjimas perskaityti tekstą šiandien yra tik pirmas žingsnis. Visavertis raštingumas padeda suprasti, kas parašyta, įvertinti, kas tai paskelbė, ir saugiai nuspręsti, ką daryti toliau.

Šaltinis: UNESCO

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir kontekstas

Tarptautinės raštingumo dienos data, pradžios metai ir paskirtis pateikti remiantis UNESCO informacija.

Patikros