Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena ir daugiakalbė Lietuva

Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje su Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavomis.

Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena. Ji primena, kad kalbos padeda ne tik susikalbėti, bet ir suprasti žmones, su kuriais gyvename, dirbame ar keliaujame. Lietuvoje šios dienos prasmė artima kasdienybei: greta gimtosios lietuvių kalbos girdime kaimynų kalbas, mokomės užsienio kalbų ir kartais prie jų grįžtame jau suaugę.

Autorius – „Slidu“ redakcija.

Kodėl Europos kalbų diena minima rugsėjo 26-ąją

Oficiali Europos kalbų dienos svetainė nurodo rugsėjo 26-ąją kaip kasmetinę minėjimo datą. Ši Europos Tarybos iniciatyva kviečia atkreipti dėmesį į Europos kalbų įvairovę ir skatina mokytis kalbų visą gyvenimą. Minėjimas skirtas ne vien tiems, kurie jau laisvai kalba keliomis kalbomis. Jis aktualus ir žmogui, kuris tik mokosi pirmųjų žodžių.

Dienos ištakos siekia 2001 m. Europos kalbų metus. Po jų kalbų įvairovei skirtas dėmesys įgijo kasmetinę datą. Tai paaiškina, kodėl rugsėjo 26-oji nėra susieta su vienos valstybės ar vienos kalbos istorija: jos tema yra skirtingų kalbų vieta bendrame Europos gyvenime.

Kalbų diena neskelbia, kad kiekvienas privalo išmokti kuo daugiau kalbų. Jos mintis paprastesnė: mokymasis gali prasidėti bet kuriame amžiuje, o net nedidelės kitos kalbos žinios padeda užmegzti ryšį. Kartais pakanka mokėti pasisveikinti, perskaityti užrašą ar paklausti kelio.

Ką ši diena reiškia lietuvių kalbai

Lietuviui daugiakalbystė prasideda nuo gimtosios kalbos vertinimo. Lietuvių kalba leidžia tiksliai įvardyti savo patirtį, perduoti šeimos pasakojimus, skaityti literatūrą ir dalyvauti viešajame gyvenime. Mokantis kitų kalbų šis ryšys nepraranda svarbos: dažnai kaip tik tada geriau pastebime, kuo skiriasi žodžių reikšmės, sakinių sandara ir įprasti posakiai.

Pavyzdžiui, bandant išversti kasdienį lietuvišką pasakymą į kitą kalbą paaiškėja, kad pažodinis vertimas ne visada perteikia tą pačią mintį. Tokia patirtis moko atidžiau klausytis ir savo kalbos. Ji taip pat primena, kad skirtingai pasakyta mintis nebūtinai yra kitokia mintis.

Lietuvoje svarbu ir tai, kad ne visų žmonių gimtoji kalba yra lietuvių. Daugiakalbėje aplinkoje pagarba valstybinei kalbai gali eiti kartu su pagarba šeimoje vartojamai kalbai. Kalbų diena suteikia progą apie tai kalbėti ramiai: klausti, kokias kalbas žmogus moka, kaip jų išmoko ir ką jam reiškia galimybė jomis kalbėti.

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena ir daugiakalbė Lietuva

Kaimynų kalbos padeda geriau suprasti regioną

Lietuvos vieta žemėlapyje suteikia Europos kalbų dienai konkrečią prasmę. Keliaujant, dirbant ar palaikant ryšį su žmonėmis už sienos galima susidurti su latvių, lenkų ir kitomis regiono kalbomis. Jų mokėjimo poreikis kiekvienam skirtingas, tačiau net keli išmokti žodžiai gali paskatinti labiau domėtis kaimynų kasdienybe ir kultūra.

Kaimynų kalbos nėra vien kelionės įrankis. Jos padeda pastebėti vietovardžius, žmonių vardus, istorinius ryšius ir skirtingus būdus pasakoti apie tas pačias vietas. Skaitant ar klausantis originalo kalba atsiranda galimybė išgirsti niuansus, kurių vertime gali nelikti. Tam nebūtina iš karto siekti laisvo kalbėjimo.

Kartu verta prisiminti, kad kalbos pasirinkimas žmogui gali būti asmeniškas. Vieni kalbą paveldi šeimoje, kiti ją mokosi mokykloje ar dėl darbo, dar kiti prie jos grįžta po ilgos pertraukos. Europos kalbų diena leidžia domėtis šiais skirtumais nedarant prielaidos, kad visi turi vienodą patirtį.

Kalbos mokymasis nesibaigia mokykloje

Mokymasis visą gyvenimą yra viena svarbiausių šios dienos idėjų. Suaugusiajam nebūtina pradėti nuo didelio pažado „išmokti kalbą“. Naudingiau pasirinkti mažą, aiškų tikslą: suprasti dažnai matomus užrašus, perskaityti trumpą tekstą ar išmokti kelias frazes pokalbiui su kaimynu.

Tam galima skirti dešimt minučių per dieną. Vieną savaitę klausytis trumpų įrašų, kitą – užsirašyti pasikartojančius žodžius, vėliau pabandyti juos pavartoti. Jei kalba kadaise buvo mokyta, pradžia gali būti dar paprastesnė: peržiūrėti seną žodynėlį ir patikrinti, kiek iš tiesų prisimenama.

Svarbus ir santykis su klaidomis. Žmogus, laukiantis, kol kalbės nepriekaištingai, gali ilgai nedrįsti pradėti pokalbio. Mandagus klausimas, ar teisingai ištartas žodis, dažnai tampa pačiu pokalbio pradžios tašku. Mokantis verta gerbti pašnekovo laiką ir jo pasirinkimą, kuria kalba bendrauti.

Rugsėjo 26-oji gali būti proga pasirinkti vieną kalbą, apie kurią norisi sužinoti daugiau, ir žengti pirmą mažą žingsnį. Oficiali Europos kalbų dienos svetainė pateikia daugiau informacijos apie iniciatyvą; asmeninę šios dienos prasmę kiekvienas gali rasti savo aplinkoje – nuo gimtosios kalbos iki pirmo pokalbio kaimyno kalba.

Šaltinis: Europos kalbų diena

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Istorijos redakcija

Istorijos redakcija

„Slidu“ istorijos redakcija atsakingai gilinasi į praeities įvykius, kultūrinį palikimą ir netikėtus faktus. Mūsų komanda kruopščiai tikrina istorinius šaltinius, siekdama pateikti objektyvią ir įtraukiančią informaciją. Esame įsipareigoję užtikrinti turinio tikslumą bei redakcinę kokybę, kad skaitytojai galėtų atrasti įdomiausias pasaulio ir Lietuvos istorijos detales. Kiekvienas straipsnis yra parengtas remiantis patikimais duomenimis ir atsakingu požiūriu į istorinę tiesą

Daugiau istorijų