Pigmentinės dėmės po vasaros: kada laukimo neužtenka

Besišypsanti garbanotų plaukų gydytoja balta uniforma, laikanti žalius apsauginius akinius rankose, stovi kabinete.

Parengė „Slidu“ redakcija pagal ELTA paskelbtą „Eurovaistinės“ pranešimą spaudai, kuriame konsultuoja dermatovenerologė Iveta Gylienė ir vaistininkė Jelena Deksnienė.

Vasarą įdegusi veido oda gali atrodyti lygesnė, tačiau rudenį jos atspalvis neretai tampa margesnis. Blunkant įdegiui išryškėja strazdanos, sauliniai šlakai, melazma arba po aknės ir kitų uždegimų likusios tamsesnės vietos.

Tai nebūtinai reiškia, kad dėmės atsirado rugsėjį. Dalis jų susiformavo arba patamsėjo dar vasarą, o vėliau tiesiog tapo labiau pastebimos. Vienos dėmės ilgainiui pašviesėja, kitos išlieka, todėl prieš bandant jas šalinti reikia įvertinti jų pobūdį.

Blunkantis įdegis atidengia vasarą sukauptą pigmentą

Pigmentinė dėmė nėra viena konkreti diagnozė. Taip apibūdinamas matomas odos spalvos pokytis, dažniausiai susijęs su melaninu. Jo sankaupos gali pasireikšti skirtingais dariniais, kurių eiga ir reakcija į priežiūros priemones nėra vienoda.

Dermatovenerologė Iveta Gylienė aiškina, kad vasarą patamsėja ne tik dėmės, bet ir aplinkinė oda. Dėl mažesnio kontrasto pigmentacija kurį laiką gali atrodyti ne tokia ryški. Rudenį įdegis blunka, tačiau lokaliai susikaupęs pigmentas gali išlikti ilgiau – tuomet dėmės tampa aiškiau matomos.

Pigmentacijos pobūdžiui įtakos turi genetinis polinkis, odos fototipas, saulės ir kitos šviesos poveikis, karštis bei odos uždegimai. Pokyčius gali veikti ir hormonų svyravimai nėštumo metu arba vartojant kontracepciją.

Strazdanos, melazma ir sauliniai šlakai blunka nevienodai

Strazdanos dažniau pašviesėja savaime, kai oda nebegauna tokio intensyvaus saulės poveikio. Kai kuriais atvejais iš dalies nublanksta ir melazma arba použdegiminė hiperpigmentacija, likusi aknės, dermatito ar kito uždegimo paveiktose vietose.

Sauliniai šlakai paprastai šviesėja vangiau. Melazmai būdingas polinkis atsinaujinti, ypač jeigu oda ir toliau veikiama pigmentaciją skatinančių veiksnių. Todėl vien laukimas ne visada duoda tokį rezultatą, kokio tikimasi.

Numatyti konkrečios dėmės eigą vien iš jos spalvos neįmanoma. Rezultatas priklauso nuo pigmento gylio, odos fototipo, genetinių savybių ir tęstinio šviesos ar karščio poveikio. Jei dėmės kilmė neaiški, saugiausias pirmasis žingsnis yra ne jos šviesinimas, o profesionalus įvertinimas.

Prieš pasirenkant priežiūrą svarbu atskirti du klausimus

Pirmiausia verta įvertinti, ar dėmė panaši į anksčiau buvusias strazdanas, melazmą ar po uždegimo likusią pigmentaciją. Atskirai reikia stebėti, ar pats darinys nekeičia formos, kraštų arba spalvos. Pirmuoju atveju gali būti sprendžiamas odos atspalvio klausimas, tačiau išsiskiriantis ar kintantis darinys pirmiausia turi būti parodytas dermatovenerologui.

Aktyviąsias priemones į rutiną reikia įtraukti palaipsniui

Rudenį, sumažėjus saulės aktyvumui, dažniau pasirenkamos odos atspalvį lyginančios priemonės. Vaistininkė Jelena Deksnienė mini šviesinamąjį poveikį turinčius serumus, pavyzdžiui, su vitaminu C, taip pat švelnius glikolio arba pieno rūgščių šveitiklius bei retinolio preparatus.

Šios medžiagos neturėtų būti pradedamos naudoti visos vienu metu. Retinolio, AHA rūgščių ir vitamino C derinimas neįvertinus odos būklės gali ją stipriai sudirginti. Naują priemonę siūloma įtraukti palaipsniui ir stebėti, kaip oda reaguoja.

Praktiška priežiūros seka remiasi saikingumu:

  1. Pasirenkama viena nauja aktyvioji priemonė, o ne keli stipriai veikiantys produktai iš karto.
  2. Ji pradedama naudoti palaipsniui, atsižvelgiant į odos reakciją.
  3. Dieną išlaikoma apsauga nuo saulės, net jeigu vasara jau pasibaigė.
  4. Atsiradus stipriam sudirgimui ar neaiškiems pokyčiams, savarankiški eksperimentai nutraukiami ir konsultuojamasi su specialistu.

Citrina, soda ir kitos namuose randamos priemonės pigmentacijai gydyti netinka. Jos gali pažeisti odos apsauginį barjerą, o sudirgimo paveiktos vietos – patamsėti dar labiau.

SPF išlieka kasdienės priežiūros dalimi ir šaltuoju sezonu

Bandymas šviesinti dėmes neapsaugant odos nuo saulės gali neduoti laukiamo rezultato. UVA spinduliai odą veikia ir rudenį bei žiemą, todėl SPF priemonė išlieka aktuali visais metų laikais.

Apsauga ypač reikšminga naudojant rūgštis, retinolį ar kitas aktyviąsias medžiagas. Šių priemonių paskirtis ir naudojimo dažnis turėtų būti derinami prie konkrečios odos būklės, o ne prie noro kuo greičiau pašalinti po vasaros pastebėtą pigmentą.

ABCDE požymiai parodo, kada reikalinga dermatoskopija

Ne kiekvieną tamsią dėmelę galima laikyti vien kosmetine problema. Iveta Gylienė siūlo stebėti, ar tarp panašių pigmentinių darinių nėra vieno, kuris aiškiai skiriasi nuo kitų. Toks išsiskiriantis darinys kartais vadinamas „bjauriojo ančiuko“ požymiu.

Orientuotis padeda ABCDE taisyklė. Apžiūros reikalauja asimetriškas darinys (A), netolygūs jo kraštai (B), nevienoda spalva (C), didesnis nei 6 mm skersmuo (D) arba laikui bėgant pastebimi pokyčiai (E). Vis dėlto šie požymiai nėra patikimas savarankiškos diagnostikos būdas.

Ankstyva melanoma gali būti vos kelių milimetrų dydžio ir pasislėpti tarp kitų dėmelių. Dermatovenerologas, atlikdamas dermatoskopiją, gali įvertinti pigmento struktūras, kraujagysles ir kitus plika akimi nematomus požymius.

Todėl neaiškios kilmės darinio nereikėtų šviesinti lazeriu, rūgštimis ar kitais metodais, kol jo dermatoskopu neįvertino kvalifikuotas dermatovenerologas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl pigmentinės dėmės po vasaros išryškėja būtent rudenį?

Blunkant įdegiui sumažėja aplinkinės odos pigmentas, todėl vasarą patamsėjusios vietos tampa kontrastingesnės. Tai gali būti strazdanos, sauliniai šlakai, melazma ar po uždegimo likusi hiperpigmentacija. Jei dėmė nauja, keičiasi arba atrodo kitaip nei likusios, jos nereikėtų automatiškai laikyti vien kosmetine problema.

Ką konkrečiai daryti pastebėjus pigmentines dėmes ant veido?

Pirmiausia 6–8 savaites laikykitės nuoseklios priežiūros: kas rytą naudokite plataus spektro SPF 30–50, pakartotinai tepkite būdami lauke, venkite soliariumų ir nekrapštykite uždegimų. Vakare rinkitės vieną švelnią pigmentacijai skirtą priemonę, pavyzdžiui, su azelaino rūgštimi ar niacinamidu, ir pradėkite ją naudoti kelis kartus per savaitę. Nemaišykite kelių stiprių rūgščių ar retinoidų iš karto. Jei oda sudirgsta arba per 2–3 mėnesius nėra pagerėjimo, kreipkitės į dermatovenerologą.

Ar rudenį Lietuvoje dar reikia kasdien naudoti SPF?

Taip, ypač jei pigmentacija yra ant veido, vartojate retinoidus ar rūgštis arba daug laiko praleidžiate lauke ir prie langų. UV spinduliuotė pasiekia odą ir vėsesnėmis bei debesuotomis dienomis, o melazmą gali palaikyti ir matoma šviesa. Kasdieniam naudojimui tinka plataus spektro SPF 30–50; esant melazmai verta apsvarstyti tonuotą priemonę su geležies oksidais.

Kada dėl pigmentinės dėmės nebeužtenka laukti?

Registruokitės dermatovenerologo konsultacijai, jei dėmė didėja, keičia formą ar spalvą, turi nelygius kraštus, niežti, kraujuoja, šlapiuoja arba negyja. Įvertinimo reikia ir tada, kai vienas darinys aiškiai skiriasi nuo kitų. Tokios dėmės nereikėtų balinti ar šalinti kosmetinėmis procedūromis, kol gydytojas neatmetė rimtesnio odos pakitimo.

Koks turėtų būti kitas žingsnis, jei namų priežiūra nepadeda?

Nufotografuokite dėmę vienodame apšvietime ir pasižymėkite, kada ji atsirado bei kaip keitėsi. Tuomet kreipkitės į šeimos gydytoją arba dermatovenerologą; specialistas gali atlikti dermatoskopinį įvertinimą ir parinkti gydymą pagal pigmentacijos tipą. Patikimos informacijos ieškokite gydymo įstaigų, vaistinių specialistų ir oficialių sveikatos institucijų kanaluose, o procedūras planuokite tik nustačius diagnozę.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Slidu redakcija

Slidu redakcija

Slidu redakcija atsako už Slidu publikuojamą naujienų turinį, šaltinių patikrą, redakcinį aiškumą ir viešajam interesui svarbios informacijos pateikimą skaitytojams.

Daugiau istorijų