Kodėl Lietuvą pasiekia pasiklydę bepiločiai?
Neidentifikuoti bepiločiai, pažeidžiantys Lietuvos oro erdvę, nebūtinai yra tiksliai suplanuotų operacijų dalis. Kauno technologijos universiteto aviacijos inžinerijos ekspertas Saulius Japertas aiškina, kad dalis tokių aparatų gali nukrypti dėl pigios navigacijos, elektroninės kovos poveikio, vėjo ir susikaupusių jutiklių paklaidų.
Vienas naujausių incidentų įvyko rugsėjo 15 d., kai Lietuvos oro erdvę pažeidęs dronas vėliau buvo sunaikintas. Tokie atvejai regione kelia klausimų, ar į šalį įskrido žvalgybinis aparatas, provokacijai skirtas objektas, ar techninių trikdžių paveiktas bepilotis. Gyventojams taip pat svarbu žinoti, ką daryti radus nuolaužas.
Pigūs dronai skirti ne vien tiksliam smūgiui
Šiuolaikiniame kare greta brangių raketų naudojami masiškai gaminami ir palyginti pigūs bepiločiai. Tarp dažnai minimų pavyzdžių – „Gerbera“ ir „Parodija“. Jie surenkami iš spaudžiamo putplasčio, faneros bei kai kurių kompozitinių detalių, o jų paprasti dvitakčiai varikliai primena žoliapjovių ar nedidelių mopedų variklius.
Pagrindinė tokių aparatų paskirtis gali būti ne tikslus smūgis. Jie taip pat naudojami kaip apgaulingi taikiniai, kad oro gynyba aptiktų daugiau objektų ir eikvotų brangias raketas. Kai kuriose versijose montuojamos kameros ar koviniai užtaisai, tačiau konstrukcijos esmė išlieka maža savikaina.
Taupant įrangą, nukenčia ir navigacijos bei jutiklių sistemos. Būtent dėl to aparatas gali baigti skrydį vietoje, kurios nebuvo pradiniame maršrute – pavyzdžiui, Lietuvos miškuose ar Lenkijos laukuose.
GPS signalą gali pakeisti inercinė navigacija
Bepiločiai įprastai remiasi palydovine navigacija ir vidine inercine sistema. GPS arba kitos GNSS sistemos perduoda koordinates, greitį bei aukštį, o inercinė navigacija naudoja akcelerometrus ir giroskopus, kurie fiksuoja judėjimą, posūkius ir pasvirimą.
Kai palydovinis signalas užblokuojamas, autopilotas gali tęsti skrydį pagal inercinius jutiklius. Tačiau ši sistema pati nemato nei žemės, nei šoninio vėjo. Pigiuose aparatuose naudojami vartotojų klasės MEMS jutikliai, todėl jų paklaida laikui bėgant kaupiasi. Vėjas gali aparatą nuosekliai stumti į šoną, nors jo valdiklis fiksuoja, kad kursas išlieka tiesus.
Elektroninis slopinimas ir navigacijos klastojimas veikia skirtingai
Elektroninės kovos sistemos dronus gali veikti dviem pagrindiniais būdais. Slopinimas, arba „jamming“, užpildo dažnių juostą triukšmu ir neleidžia imtuvui išskirti silpno palydovinio signalo. Išėjęs iš tokios zonos aparatas kartais vėl gauna signalą ir pakoreguoja kursą.
Klastojimas, arba „spoofing“, yra sudėtingesnis. Dronui siunčiami netikri, bet įtikinami palydovinės navigacijos signalai. Autopilotas, gavęs melagingas koordinates, gali apskaičiuoti korekciją ir pasukti nauju kampu. Vėliau, praradęs pasitikėjimą GPS duomenimis, jis gali likti skristi pagal inercinę sistemą.
Net nedidelis kurso pokytis per ilgą atstumą tampa reikšmingas. Pateikiamas pavyzdys: 20 laipsnių nuokrypis per 500 kilometrų gali aparatą nustumti daugiau kaip 170 kilometrų į šoną. Todėl pavieniai dronai iš vienos grupės gali pasukti skirtingomis kryptimis – jų antenų padėtis, jutiklių paklaidos ir skrydžio valdiklio būsena nėra visiškai vienodos.
Radarams sunku atskirti droną nuo paukščių būrio
Mažame aukštyje skrendantis putplasčio dronas radaro ekrane gali būti panašus į migruojančių paukščių būrį. Abu objektai juda panašiu, maždaug 50–90 kilometrų per valandą greičiu, o jų radaro atspindys gali būti nedidelis.
Šiuolaikiniai kovos su bepiločiais radarai naudoja mikro-Doplerio efektą. Paukščių sparnų mostai sukuria lėtesnį ir kintantį signalą, o drono sraigtas – aukšto dažnio, pasikartojantį spektrinį pėdsaką. Radarų procesoriai šiuos skirtumus analizuoja naudodami dažnių spektro algoritmus ir mašininio mokymosi sistemas.
Lietuvos oro erdvės pažeidimas išlieka kelių scenarijų klausimu
Sauliaus Japerto vertinimu, „Gerbera“ ar „Parodija“ tipo aparatas, patekęs į kaimyninės šalies teritoriją, gali būti pigios konstrukcijos, elektroninės kovos ir fizikos dėsnių sąveikos rezultatas. Ta pati rizika kyla ir juos paleidusiai pusei: pasiklydę dronai gali tapti savos oro gynybos taikiniais arba nukristi neplanuotoje vietoje.
Todėl kiekvienas Lietuvos oro erdvės pažeidimas turi būti vertinamas pagal konkretaus įvykio duomenis – objekto maršrutą, navigacijos sutrikimus, radaro informaciją ir nustatytą aparatūros paskirtį.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Tekstas paremtas BNS publikuotu Sauliaus Japerto, KTU aviacijos inžinerijos eksperto, paaiškinimu.
- Patikrinta, kad straipsnyje nurodytas rugsėjo 15 d. Lietuvos oro erdvės pažeidimo atvejis.
- Atskirti elektroninio slopinimo ir navigacijos klastojimo veikimo principai.
- Paaiškintas GPS, inercinės navigacijos ir mikro-Doplerio efektų vaidmuo.
- Išlaikytas neapibrėžtumas dėl konkretaus kiekvieno incidento tikslo ir priežasties.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-23 08:09
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai